Pakylėtųjų Valdovų Mokymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Pakylėtųjų valdovų mokymas (angl. Ascended Master Teachings; taip pat Išminties valdovų mokymas) — religinis mokymas, kurio pagrindą sudaro tekstai, teigiant, jog tai yra pakylėtųjų valdovų (išminties valdovų) laiškai. Jais (išminties valdovais) mokyme vadinami visų laikų dvasiniai žmonijos mokytojai, kurie dabar veikia iš savo pakylėtosios būsenos.[1][2][3][4][5] Labiausiai žinomi veikėjai, kurie publikavo laiškus pakylėtųjų valdovų vardu, yra G. Ballard, G. Innocente, Mark ir Elisabeth Prophet, T. Mikušina.[6][7][8][9] Jų sukurtos religinės organizacijos (judėjimas „Aš esu“, Laisvės tiltas, Aukščiausias švyturys, Visatos triumfuojanti bažnyčia) pagal šiuolaikinę klasifikaciją priskiriamos prie naujų religinių judėjimų grupės „Naujasis amžius“ (angl. New Age).[10] Pačiame mokyme jis pozicionuojamas kaip išmintis, kuri nėra pririšta prie konkretaus laikmečio. Ji pasireikšdavo anksčiau per įvairias religijas konkrečiam laikmečiui, žmonėms, jų dvasinio išsivystymo lygiui adaptuota forma, o dabar pateikiama ta forma, kuri labiausiai atitinka dabartiniams žmonijos gebėjimams ir poreikiams.[11]

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminą „pakylėtasis valdovas“ (Ascended master) pirmą kartą panaudojo Baird T. Spalding 1924 metais savo knygų serijoje „Tolymųjų Rytų meistrų gyvenimas ir mokymai“.[12][13] Nuostata apie Pakylėtuosius Valdovus tapo centrine Guy Ballard veikloje (1930-1939 m.) ir buvo jo plačiai išplatinta. Pati gi „Pakylėtųjų Valdovų“ koncepcija, nors ir truputį kitokiu pavadinimu, kyla iš teosofinės tradicijos.[3]

Pagal šią koncepciją, pakylėtieji valdovai - tai dvasiškai išsivysčiusios asmenybės, kurios anksčiau buvo įsikūnijusios žemiškuose kūnuose, bet daugiau nėra įtrauktos į reinkarnacijos ciklą, tai yra, jos pasiekė pakylėjimą. Iš savo pakylėtosios būsenos jos dabar kolektyviai koordinuoja ir palaiko dvasinį žmonijos vystymąsi.[14]

Terminas „valdovai“ yra grindžiamas nuostata apie 7 spindulius. Ši nuostata teigia, jog egzistuoja 7 pagrindinės Absoliuto savybės per kurias jis pasireiškia formos pasaulyje (jėga, išmintis, meilė ir t. t.), ir jos yra simbolizuojamos septyniais šviesos spektro spinduliais (nuo rožinio iki violetinio). Tas, kas tobulai įvaldė nors vieną iš tų 7 dieviškųjų savybių, tampa valdovu (taip pat sutinkamas pavadinimas „meistras“).[15]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakylėtųjų valdovų istorija yra tampriai susijusi su tų žmonių veikla, kurie pareikšdavo, jog jie gauna laiškus iš pakylėtųjų valdovų. Kiekvienas iš jų turėdavo tam tikrą aktyvios veiklos periodą, įsteigdavo tam tikras organizacijas, kurios, dažniausiai, egzistuoja iki mūsų dienų. Atitinkamai, šio, skirtingais laikais per skirtingus pasiuntinius duoto, mokymo pasekėjai, nors ir yra apjungti vienodomis mokymo nuostatomis, bet yra atskirti organizacine prasme.[16][5][12]

Atsiradimo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Religines organizacijas, priklausančias pakylėtųjų valdovų mokymui, tyrinėtojai klasifikuoja kaip kilusias iš teosofinės tradicijos.[5][3] Taigi, Mokymo atsiradimo sąlygos buvo kuriamos dar Helenos Blavatskajos veiklos metu.[14] Kaip tvirtino pati Blavatskaja, ji 1851 m. Hyde parke (Londone) pirmą kartą susitiko su indų radžputu Morija.[17] Pokalbio metu Morija jai pranešė, kad bus reikalingas jos dalyvavimas tame darbe, kurį jis ketinąs atlikti. 1875 metais Blavatskaja įsteigia Teosofų draugiją. 1880 metų pabaigoje ji užbaigė rašyti ir publikavo pagrindinį savo kūrinį - „Slaptąją Doktriną“. Pasekėjai tvirtina, kad tikraisiais jos autoriais buvo Morija, Kuthumi ir Džvalas Kulas, kurie telepatijos būdu padiktavo Blavatskajai „Slaptąją Doktriną“.[18]

Guy Ballard[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokymo pateikimas jo dabartine forma įvyko per Guy Ballard veiklą. Ballard 30-ųjų metų (XX amžiaus) pradžioje aplankė Šasto kalną (Šiaurės Kalifornijoje), kur, jo teigimu, jis sutiko žmogų, kuris prisistatė esąs Sen Žermenas, vienas iš pakylėtųjų valdovų. Po šio susitikimo ir vėliau sekusio bendradarbiavimo Ballard išleido 3 knygas, kuriose detaliai aprašė savo mistinę patirtį, kartu su savo žmona Edna Ballard įkūrė judėjimą „Aš esu“ ir periodiškai publikavo naujus laiškus Sen Žermeno ir pakylėtųjų valdovų vardu leidinyje „Balsas „Aš esu““. G. Ballard išvystė aktyvią veiklą JAV-ose. Ši veikla pasiekė savo apogėjų likus nedideliam laikotarpiui iki netikėtos jo mirties 1939 metais. Bendras žmonių, kurie apsilankė jo paskaitose, skaičius viršija vieną milijoną.[19][20]

Geraldine Innocente[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geraldine Innocente buvo judėjimo „Aš esu“ dalyvė. 1944 metais, praėjus keleriems metams po G. Ballard mirties, ji pradėjo tvirtinti, kad su ja susisiekė pakylėtasis valdovas El Morija ir pradėjo jos kaip pasiuntinio parengimą. 1951 metais G. Innocente pradėjo publikuoti laiškus pakylėtųjų valdovų vardu. Šie laiškai sukėlė tam tikrą atliepą judėjimo „Aš esu“ pasekėjų gretose, bet jos veiklai nepritarė Judėjimo lyderis Edna Ballard. 1950-ųjų metų viduryje G. Innocente įsteigė savo religinę organizaciją „Laisvės tiltas“ (angl. Bridge to Freedom), kuri tęsė savo veiklą ir po jos mirties 1961 metais.[21]

Mark Prophet ir Elizabeth Clare Prophet[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mark Prophet buvo kitas, kuris pradėjo gauti ir publikuoti laiškus pakylėtųjų valdovų vardu. 1958 metais jis įkūrė religinę organizaciją Summit Lighthouse (liet. Aukščiausias švyturys). 1964 metais jo žmona Elizabeth Prophet taip pat pradėjo viešai gauti pakylėtųjų valdovų laiškus. Po Marko Propheto mirties 1973 metais ji tęsė organizacijos veiklą, suteikusi jai naują pavadinimą „Visatos triumfuojanti bažnyčia“. Elizabeth išvystė aktyvią veiklą: vykdė ilgalaikį paskaitų turą po JAV teritoriją, įkūrė mokymo centrus, dalyvavo nacionalinėse televizijos laidose, leido knygas. 2000 metais dėl sveikatos problemų (Alzheimerio liga) ji apleido dvasinio organizacijos lyderio postą.[22][23]

Tatjana Mikušina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T. Mikušina 2001 metais įkūrė dvasinį-švietėjišką centrą „Sirius“, o 2005 metais pradėjo publikuoti laiškus pakylėtųjų valdovų vardu. Laiškai paprastai buvo publikuojami ciklais (grupėmis po keletą dešimčių laiškų) vasaros ir žiemos saulėgrįžos laikotarpiu. 2008 metais buvo pastatytas mokymo centras prie Omsko kaip bazė ateityje numatytai gyvenvietei. Prioritetine užduotimi buvo paskelbtas „Dvasios Bendruomenės“ sukūrimas. Tai turėjo būti pavyzdys kitoms gyvenvietėms visame Žemės rutulyje. Laikotarpiu nuo 2005 iki 2023 metų buvo išleista apie 70 knygų. Pagrindinės iš jų yra išverstos į dvi dešimtis kalbų. 2014 metais buvo įkurtas tarptautinis visuomeninis judėjimas „Už dorovę!“.[24][25][9]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Ascended Masters Teachings“. The new encyclopedia of the occult. Llewellyn Worldwide. 2003. p. 40. ISBN 1567183360.
  2. ↑ Колодний, А. Н. (2010). „Вчення Вознесених Володарів як релігія синтезу (Pakylėtųjų Valdovų Mokymas kaip sintezės religija)“. Нові релігії України/Історія релігії в Україні (в 10 томах) [Naujos religijos Ukrainoje / Religijos istorija Ukrainoje (10 tomų)] (ukrainiečių). Київ. pp. 795–797. ISBN 966-531-201-4.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 „Ascended Master“. Suarchyvuotas originalas 2021-12-03.
  4. ↑ Осипов, Вадим Евгеньевич (2010). „О противоречиях между учением „Живой этики“ и "Учениями вознесенных владык"“ [Apie prieštaravimus tarp „Gyvosios etikos“ ir „Pakylėtųjų valdovų mokymų“ mokymų]. Философия, вера, духовность: истоки, позиция и тенденции развития (Filosofija, tikėjimas, dvasingumas: ištakos, pozicija ir vystymosi tendencijos) (rusų). p. 232—259.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Lewis, James R. (2005). Controversial New Religions. Oxford University Press. pp. 281–286. ISBN 9780195156829.
  6. ↑ Melton, J. Gordon (1991). „Prophet, Markus L.“. Religious Leaders of America. Gale Research Inc. p. 376. ISBN 0810349213.
  7. ↑ „Western Esoteric Family I: Ancient Wisdom“. Suarchyvuotas originalas 2021-02-05.
  8. ↑ Hammer, Olav (2013). „The Summit Lighthouse: Its Worldview and Theosophical Heritage“. Handbook of the Theosophical Current. Brill. p. 178. ISBN 978-90-04-23597-7.
  9. ↑ 9,0 9,1 „Domatajs.lv“ (latvių). Suarchyvuotas originalas 2022-02-07.
  10. ↑ Gallagher, Eugene V. (2004). „The I AM Religious Activity and the Church Universal and Triumphant /// The New Age and Its Antecedents“. The New Religious Movements Experience in America. Greenwood Publishing Group. pp. 85–91. ISBN 9780313328077.
  11. ↑ Колодний, А. Н. (2010). „Спільнота Вознесених Володарів (Pakylėtųjų Valdovų visuomenė)“. Нові релігії України/Історія релігії в Україні (в 10 томах) [Naujos religijos Ukrainoje / Religijos istorija Ukrainoje (10 tomų)] (ukrainiečių). Київ. p. 790. ISBN 966-531-201-4.
  12. ↑ 12,0 12,1 Mather, George A. (2006). „Church Universal and Triumphant (CUT); The "I AM" Ascended Masters“. Encyclopedic Dictionary of Cults, Sects, and World Religions. Zondervan. pp. 83–87. ISBN 978-0-31023954-3.
  13. ↑ „Depth research of selected topics“. world-news-research.com. Suarchyvuotas originalas 2021-09-21.
  14. ↑ 14,0 14,1 „Ascended Masters“. Suarchyvuotas originalas 2021-11-12.
  15. ↑ Melton, J. Gordon. Encyclopedia of Occultism and Parapsychology. Gale Group, Inc. p. 1057. ISBN 0-8103-8570-8.
  16. ↑ York, Michael (2004). The A to Z of New Age Movements. Scarecrow Press. pp. 164–168. ISBN 978-0-8108-6332-3.
  17. ↑ Маслин, М. А. (1995). Русская философия: Словарь [Rusų filosofija: Žodynas] (rusų). Республика. ISBN 5-250-02336-3.
  18. ↑ Джадж, У. К. (2001). „Авторство „Тайной доктрины" („Slaptosios Doktrinos" autorystė)“. Учителя тайной мудрости [Slaptos išminties Mokytojai] (rusų). Сфера. pp. 265–268. ISBN 5-93975-045-1.
  19. ↑ Jones, Lindsay (2005). „= I Am“. Encyclopedia of Religion (vol.6). Thomson Gale. pp. 4245–4247. ISBN 978-0-8108-6332-3.
  20. ↑ Tim Rudbøg. „I AM Activity“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-01-30.
  21. ↑ „Bridge to Spiritual Freedom“. Suarchyvuotas originalas 2021-07-16.
  22. ↑ Jones, Lindsay (2005). „= Church Universal and Triumphant“. Encyclopedia of Religion (vol.3). Thomson Gale. pp. 1781–1784. ISBN 0-02-865736-5.
  23. ↑ Erin Prophet, Susan Palmer. „Church Universal & Triumphant / Summit Lighthouse“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-01-22.
  24. ↑ „Tatyana Mickushina“. prabook.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-11-13.
  25. ↑ „Подарить душе крылья Статья Лиги Зитар о Т.Н. Микушиной в Эзотерическом ежегоднике 2017“. Gudrības Vārda biedrība (rusų). Suarchyvuotas originalas 2020-09-21.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialūs tinklapiai:

Naudingos nuorodos:

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pakylėtųjų_Valdovų_Mokymas&oldid=7235916"