Pėžaičių apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°35′š. pl. 21°29′r. ilg. / 55.58°š. pl. 21.49°r. ilg. / 55.58; 21.49

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg   Pėžaičių apylinkė
Centras Pėžaičiai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Priekulės valsčius
Apskritis Klaipėdos apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Priekulės rajonas (1950–1959)
Klaipėdos rajonas (1959–1963)
Sritis Klaipėdos sritis
Dabartinė seniūnija
Agluonėnų seniūnija, Veiviržėnų seniūnija

Pėžaičių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos vakaruose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Priekulės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Priekulės rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Skomantų apylinkės ir dalis Aisėnų apylinkės, o dalis Pėžaičių apylinkės prijungta prie Agluonėnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. visa Pėžaičių apylinkė prijungta prie Agluonėnų apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Pavasario“ ir „Pionieriaus“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
63,27 „Pionieriaus“ kolūkis, „Pavasario“ kolūkis [5] 13 kaimų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 56
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 19–20
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 37
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 323