Orlen Lietuva elektrinė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Orlen Lietuva elektrinė

Vieta	Juodeikiai (Mažeikiai), Lietuva
Jėgainės tipas	Šiluminė jėgainė
Eksploatuojanti kompanija	Orlen Lietuva
Galingumas	160 MW

Orlen Lietuva elektrinė (anksčiau AB Mažeikių elektrinė, Mažeikių TE) – šiluminė elektrinė Juodeikiuose (Mažeikių rajonas), aprūpinanti elektros, garo ir šilumos energija AB Mažeikių nafta, Lietuvos energetinės sistemos dalis. Bendra elektrinės galia – 210 MW. Per 2005 metus buvo parduota 344 tūkst. Gcal šilumos ir 718 mln. kWh elektros energijos.

Istorija

Projektas

1964 m. vasario mėn. pagal TSRS Naftos ir chemijos pramonės ministerijos užduotį projektavimo institutas „Lengiprogaz“ parengė techninį – ekonominį pranešimą apie naftos perdirbimo gamyklos reikalingumą Lietuvos teritorijoje. Šiame pranešime NPG rekomenduota statyti prie Jurbarko. 1964 m. kovo 23 d. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 135 dėl NPG statybos. 1965 m. balandžio 23 d. buvo įformintas aikštelės parinkimo aktas naftos perdirbimo gamyklai ir šiluminei elektrinei statyti. Šis aktas buvo patvirtintas LTSR Ministrų Tarybos biuro posėdyje 1965 metu balandžio 24 d. protokolu Nr. 7. 1969 m. rugsėjo mėn. Sąjunginio projektavimo instituto „Teploelektroprojekt" Rygos skyrius parengė šiluminės elektrinės projektinę užduotį, kuri kartu su NPG projektine užduotimi 1969 m. gruodžio 31 d. buvo patvirtinta TSRS Naftos ir chemijos pramonės ministerijoje.

Tačiau LTSR Ministrų Taryba ir LKP CK 1970 m. sausio 27 d. kreipėsi į TSRS Ministrų Taryba, prašydama perkelti NPG statybą į Mažeikių rajoną, kad būtų pašalintas Nemuno žemupio ir Kuršių marių užteršimo naftos produktais pavojus, taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos statybai ir produkcijai realizuoti. Valstybinis statybos reikalų komitetas apsvarstė prašymą ir 1970 m. balandžio 27 d. išimties tvarka leido Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai koreguoti projektinę užduotį NPG statyti Mažeikių rajone.

1970 m. gegužės mėn. buvo parinkta gamyklos ir elektrinės statybos aikštelė. Ji numatyta Žibininkų, Padarbų ir Juodeikių kaimų teritorijoje, dešiniajame Varduvos upės krante, 13 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių. Šiluminės elektrinės projektinė užduotis buvo parengta 1971 m. Pagal ją numatyta sumontuoti keturis garo katilus TGM-84 B tipo, 420 t/h našumo, dvi garo turbinas PT-60-130/13, vieną turbiną R-50-130/16. Bendra elektrinės galia turėjo būti 170 MW.

1975 m. elektrinės statybos užsakovo funkcijos perduotos TSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerijai. 1976 m. sausio 27 d. priimtas sprendimas pakeisti pagrindinius įrenginius: vietoj TGM-84 B statyti katilus TGME-464 (500 t/h našumo) ir vietoj turbinų PT-60-130/13 – turbinas PT-80/100-130/13 (80 MW galios), todėl reikėjo iš naujo koreguoti projektine užduotį. Pakoreguota projektinė užduotis 1976 m. birželio 20 d. patvirtinta TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos ir nustatytos šios svarbiausios elektrinės statybos užduotys:

Projektinė galia – 210/250 MW,
Bendra sąmatinė vertė – 71 610 tūkst. rb.,
iš jų gyvenamajai statybai – 9760 tūkst. rb.

Mažeikių TE parinkti įrenginiai privalėjo nuolatos aprūpinti NPG elektra ir šiluma, kurios pagal projektinę užduotį reikėjo:

40 at, 400 °C garo-120 t/h,
16 at, 290 °C garo -340 t/h,
10 at, 250 °C garo -300 t/h,
150-70 °C šiluminių tinklų vandens – 60 Gcal/h,
chemiškai valyto vandens – 75 t/h,
89 MW elektrinės galios.

NPG savo ruožtu privalėjo elektrinei tiekti nevalytą ir geriamą vandenį, mazutą, grąžinti kondensatą (30-60 % patiekto gamyklai kiekio), priimti į savo valymo įrenginius mazutuotus, fekalinius ir druskingus nutekamuosius elektrinės vandenis.

Statyba

Mažeikių TE statybos direkcija įkurta 1976 m. birželio 1 d., nors elektrinės laikini pastatai ir statiniai pradėti statyti jau 1976 m. sausio mėn. Pirmuoju direktoriumi paskirtas Saulius Vilpišauskas. Elektrinės genrangovo funkcijos pavestos Lietuvos energetinių objektų statybos valdybai. Šiluminius įrenginius montavo Šiaurės-Vakarų „Energomontaž“ trestas, elektros įrenginius – „Hidroelektromontaž“ tresto Mginsko valdyba, izoliaciją – „Belenergomontažizoliacija“ valdyba, gelžbetoninį 250 m aukščio kaminą – „Specželezobetonstroj" tresto Pabaltijo specializuota valdyba.

Pirmieji įrenginiai – vienas TGME-464 tipo garo katilas, PT-80/100-130/13 garo turbina ir TVF-120-2 generatorius sumontuoti 1979 m., o spalio 26 d. 15 vai. 10 min. turbogeneratorius Nr. 1 įjungtas į sistema ir kompleksiškai išbandžius, 1979 m. spalio 29 d. 18 vai. 06 min. pradėtas eksploatuoti.

1980 m. gruodžio 14 d. pradėtas eksploatuoti antrasis energetinis blokas su tokiais pačiais įrenginiais kaip ir pirmasis. Toks pat trečiasis garo katilas sumontuotas ir paleistas 1981 m. gruodžio mėnesį. 1983 m. liepos mėn. pradėtas eksploatuoti trečiasis turbogeneratorius – turbina R-50-130/16 ir generatorius TVF-63-2.

Visi svarbiausieji įrenginiai baigti montuoti 1985 m. rugsėjo mėnesį, pradėjus eksploatuoti ketvirtą to paties tipo garo katilą. Elektrinė baigta statyti 1987 m. Elektrinėje dirbo 370 gamybinio personalo žmonių. Energetikų buičiai Mažeikių Ventos mikrorajone pastatyti 22 gyvenamieji namai, vaikų lopšelis – darželis, parduotuvė – valgykla, vidurinė mokykla, 200 vietų profilaktoriumas Šventojoje.

Darbo principas

Mažeikių termofikacinėje elektrinėje sumontuoti keturi TGME-464 tipo garo katilai, pagaminti Taganrogo katilų gamykloje „Krasnyj kotelščik„. Pagrindiniai katilų parametrai:

našumas – 500 t/h garo;
iš katilo išeinančio garo slėgis-140 kg/cm²;
iš katilo išeinančio garo temperatūra – 560 °C;
mazuto suvartojimas (dirbant visu našumu) – 33 t/h;
naudingo veikimo koeficientas – 92,8 %.

Degimui skirtas oras į katilą paduodamas pūtimo ventiliatoriais VDN – 25x2-l, kurių našumas – 512000 m³/h oro. Orą šildo regeneratyviniai oro šildytuvai RVP-88, kurių kiekvieno bendras šildymo paviršius 35470 m². Kiekvienas katilas turi po vieną pūtimo ventiliatorių ir vieną regeneratyvinį oro šildytuvą. Degimo produktai iš katilu išmetami į atmosferą per 250 m aukščio gelžbetoninį kaminą. Jeigu atsirastų katilo ir dūmų trakto nesandarumas, kiekvienas katilas turi po vieną 745 000 m³/h našumo traukos ventiliatorių DOD-28,5 GMT,.

Katilams maitinti vandeniu sumontuoti keturi 6 kg/cm² darbinio slėgio ir 500 t/h našumo deaeratoriai, keturi 219 kg/cm² slėgio ir 580 m³/h našumo maitinimo siurbliai PE-580-200-2. Ciklui papildyti sumontuoti trys 450 m³/h našumo siurbliai CN-400-210 ir vakuuminiai deaeratoriai. Pagal maksimalius šilumos energijos poreikius parinktos ir sumontuotos trys Leningrado metalo gamykloje pagamintos garo turbinos. Dvi iš jų PT-80-100-130/13 turi reguliuojamus pramoninio ir termofikacinio garo tiekimus, trečioji – R-50-130/16 – priešslėginė, parinkta atsižvelgiant į pastovų Naftos perdirbimo gamyklos metinį 16 atm garo poreikį.

Visos turbinos naudoja aštrų garą, kurio parametrai 130 at, 555 °C, o į gamyklą iš jų tiekiamas 10 ir 16 atm garas. 40 atm garui tiekti ir 10 bei 16 atm garo tiekimui rezervuoti įrengta po du kiekvieno slėgio redukcinius aušinimo įrenginius (RAĮ) ir vienas pakūrimo RAĮ.

Turbinų PT-80 kondensatoriai aušinami cirkuliaciniu vandeniu. Kiekvienai turbinai sumontuoti du cirkuliaciniai D-6300 tipo siurbliai ir po vieną 1200 m² aušinamo paviršiaus bokštinę aušintuvę. Vanduo aušintuvėms papildyti ir pripildyti imamas iš ant Varduvos tvenkinio kranto įrengtos siurblinės.

Elektrinės garo ir maitinimo vandens šiluminė schema įrengta su skersiniais ryšiais. Visi garo katilai sujungti bendru garotiekiu, iš kurio garas tiekiamas į turbinas ir į RAĮ, todėl kiekvienas katilas gali tiekti garą bet kuriai turbinai. Be to, įrenginiai gali dirbti kaip blokai: pirmas katilas – su pirma turbina, antras – su antra, trečias – su trečia. Ketvirtas katilas – rezervinis ir dirba tik į bendrą garotiekį. Naftos perdirbimo gamyklai technologinis garas, termofikacinis ir chemiškai valytas vanduo tiekiamas technologinių vamzdynų estakada.

Elektros energijai gaminti su turbinomis PT-80 sujungti generatoriais TVF-120-2, o su turbina R-50 – generatorius TVF-63-2. Visi generatoriai pagaminti „Sibelektrotiažmaš“ gamykloje Novosibirske. Elektros energija iš generatorių TVF-120-2 per transformatorius TDC-125000/110, ir per 110 kV skirstyklą tiekiama į energetikos sistemą penkiomis 110 kV oro linijomis, o iš trečiojo generatoriaus TVF-63-2 – tiesiog į 6 kV skirstyklą vien NPG reikmėms.

110 kV skirstykla uždara ir yra pirmoji tokia skirstykla Lietuvoje. Skirstykloje yra dvi pagrindinės ir viena rezervinė šynų sistemos. Jungtuvai oriniai VVBM-110 tipo. Skyriklių ir įžemiklių pavaros taip pat orinės – PV-20 tipo. Skirstyklą suspaustu oru aprūpina kompresorinė: trys VS-3/40 tipo kompresoriai. 6 kV skirstyklų yra penkios. Pagrindinė 6 kV skirstyklą sumontuota atskirame pastate ir skirta tik NPG maitinti; kitos keturios – elektrinės saviems reikalams. Šios skirstyklos yra pagrindiniame elektrinės korpuse ir maitina katilus bei turbinų mechanizmus.

Įrengti 356 600 m³ bendro tūrio tvenkiniai. Nuskaidrėję druskingi vandenys iš šlamo ūkio patenka į NPG valymo įrenginių siurblinę ir kartu su išvalytais gamyklos vandenimis vamzdynu išleidžiami į Baltijos jūra šiauriau Šventosios, 8 km atstumu nuo kranto.

Mažeikių TE kuras – mazutas, vamzdynu gaunamas iš NPG. Pirmasis mazutas vamzdynu gautas 1980 m. birželio 6 d. Mazuto atsargoms kaupti sumontuoti trys metaliniai rezervuarai: du po 5000 m³ talpos ir vienas 2000 m³ „lengvam" (M-40 markės) mazutui, kuris naudojamas šaltiems katilams užkurti. Mazuto siurblinėje yra dviejų spaudimo pakopų mazuto siurbliai, šildytuvai, priedų ūkis. Iš siurblinės Į katilinę mazutas tiekiamas dviem magistralėmis. Mazuto ūkio įrenginiai valdomi iš pulto.

Direktoriai/vadovai

1976 m. – Saulis Vilpišauskas
1983 m. – Vladas Sirutis
1990 m. – Vidmantas Macevičius
2000 m. – Juozas Doniela
2006 m. – Remigijus Kalkauskas
2018 m. – Stasys Bliūdžius

Datos

1979 m. rugpjūčio mėn. užtvenkta Varduvos upė. Pradėtas kaupti vanduo tvenkinyje. Baigtas statyti kaminas.
1979 m. rugsėjo 1 -10 dienomis įjungta įtampa į 110 kV skirstyklą ir 6 kV skirstyklos pirmąją sekcija. Sumontuota ir užkurta paleidimo katilinė (3 katilai – vagonai PKBM-10/8).
1979 m. rugsėjo 24 d. hidrauliškai išbandytas pirmasis energetinis garo katilas. Priimtas pirmasis mazutas iš cisternų.
1979 m. spalio 4 d. 23 vai. 57 min. užkurtas pirmasis energetinis garo katilas. 7 d. 11 vai. 40 min. paleistas į turbiną garas ir pasuktas pirmojo turbogeneratoriaus rotorius.
1979 m. spalio 26 d. 15 vai. 10 min. įjungtas į tinklą pirmasis turbogeneratorius.
1979 m. spalio 29 d. 18 vai. 06 min. pradėtas eksploatuoti pirmasis energetinis blokas.
1979 m. gruodžio 25 d. 15 vai. 15 min. patiektas 16 at garas Naftos perdirbimo gamyklai.
1980 m. gegužės 26 d. pradeda dirbti Naftos perdirbimo gamykla
1980 m. lapkričio 26 d. 22 vai. 15 min. užkurtas antrasis energetinis garo katilas.
1980 m. gruodžio 14 diena 11 vai. 35 min. įjungtas į tinklą antrasis turbogeneratorius.
1981 m. gruodžio 30 d. užkurtas trečiasis energetinis garo katilas .
1983 m. liepos 1 d. kompleksiškai išbandytas trečiasis turbogeneratorius.
1985 m. rugsėjo 20 d. pradėtas eksploatuoti ketvirtasis energetinis garo katilas.
1987 m. baigtas statyti administracinis korpusas.
1990 m. įkurtas Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“, kurios dalimi tapo Mažeikių TE.
1991 m. „Lietuvos energetika“ pertvarkyta į valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“.
1995 m. LVES reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę (SPAB) „Lietuvos energija“.
2001 m. AB „Lietuvos energija” išskaidyta į savarankiškas bendroves: AB Lietuvos elektrinė, AB Mažeikių elektrinė, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB Vakarų skirstomieji tinklai.
2006 m. gruodžio 30 d. Mažeikių elektrinė PVA (ISIN LT0000126369, VVPB kodas MZE1L) išbraukta iš VVPB Einamojo sąrašo.