Orija (Pyvesa)
| Orija | |
|---|---|
.JPG) Orija Smilgiuose
| |
| Ilgis | 30,5[1] km |
| Baseino plotas | 117,3 km² |
| Vidutinis debitas | 0,35 m³/s |
| Ištakos | Žalioji giria |
| Žiotys | Pyvesa |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Orija |
Orija – upė šiaurės Lietuvoje, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose; Pyvesos dešinysis intakas. Prasideda Žaliojoje girioje, Lamatų kaimo apylinkėse. Aukštupyje teka į pietvakarius, vėliau – į šiaurės vakarus. Nuo Porijų kaimo teka nebe miškais, o dirbamais laukais. Įteka į Pyvesą (16 km nuo jos žiočių) ties Žadeikėliais.
Intakai: Svališkis, Griaudas, Paršupis, Šaltanupis (kairieji), Ožupis, Vorupis (dešinieji). Vidutinis nuolydis 93 cm/km. Žemupyje (8 km nuo žiočių, ties Smilgiais) įrengtas 13 ha priešerozinis Smilgių tvenkinys[2]. Upės žiotys įeina į Pyvesos hidrografinį draustinį. Ties Barklainiais srūva Baltasis šaltinis.
Didesnės gyvenvietės prie Orijos: Beržynė, Porijai, Valakai, Barklainiai, Daujėnai, Smilgiai, Baukai.
Upėvardis siejamas su baltiška šaknimi *ār-, reiškiančia „erdves, platybes, laukus“ (plg. oras ir latv. ara – „ariamas laukas“). Galbūt šios šaknies vediniais žymėti toli, atokiuose laukuose buvę vandenys[3].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=7781f8c4-5359-4b86-aa15-86ab19c8f6dc
- ↑ Orija (Pyvesa). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 249 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.