Organizacijos tikslai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Organizacijos tikslaitikslai, kurių siekia organizacija, intencijos, kuriomis remiasi organizacijos sprendimai bei veiksmai.[1]

Organizacija gali turėti ir oficialius tikslus, kurie skirti tik išoriniam naudojimui, kai organizacija skelbiasi jų siekianti, nors jie ir neatitinka jos veiksmų.[2]

Tikslų klasifikavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal išmatuojamumą organizacijos tikslai skirstomi į operacinius, kurie gali suformuluoti taip, kad jų pasiekimą būtų galima išmatuoti, bei neoperacinius, kurių taip suformuluoti neįmanoma.[2] Tačiau, Henrio Mintsbergo teigimu, joks tikslas negali būti visiškai išmatuojamas, kažkas pereinant prie to, kas išmatuojama, visada prarandama, gaunama tik aproksimacija.[3] Jis pateikia pavyzdį, kad net tikslo gauti pelno pasiekimas negali būti išmatuojamas tiksliai, nes išmatuojant reikia pasirinkti laikotarpį (ilgesnis trukdys laiku pastebėti pokyčius, trumpesnis skatins pagerinti išmatuojamus rezultatus būsimo pelno sąskaita).[3]

Henris Mintsbergas skirsto organizacijos tikslus į keturias grupes:[1]

  • Ideologiniai tikslai (kylantys iš organizacijos ideologijos, ypač organizacijos misijos)
  • Formalūs tikslai (kylantys iš formalios valdžios)
  • Bendri asmeniniai tikslai
  • Sisteminiai tikslai (kylantys iš noro palaikyti organizacijos egzistavimą)

Mintsbergas išskiria keturis sisteminius organizacijų tikslus:[4]

  • Išlikimas
  • Našumas
  • Aplinkos kontrolė
  • Augimas

Jo teigimu, nors našumas paprastai apibrėžiamas kaip didžiausios naudos gavimas su mažiausiomis sąnaudomis, paprastai praktikoje atsižvelgiama tik į išmatuojamą naudą bei sąnaudas.[4] Dėl to, kadangi sąnaudos paprastai lengviau išmatuojamos už naudą, o ekonominė nauda bei sąnaudos – už socialinę naudą bei sąnaudas, našumas kaip tikslas veda prie taupymo, kai tik naudos sumažėjimas nėra pastebimas (Mintsbergas pateikia pavyzdį, kai universiteto administratorius sumažina studijų programos sąnaudas, nes negali nustatyti, kiek dėl to nukentės dėstymas), bei socialinės naudos bei sąnaudų ignoravimo.[4]

Tikslų derinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Henris Mintsbergas išskiria penkis tikslų derinimo variantus:

  1. Susitelkiama tik į vieno tikslo siekimą
  2. Tikslų siekiama iš eilės, nustatyta tvarka
  3. Pakaitomis susitelkiama į skirtingų tikslų siekimą
  4. Susitelkiama į skirtingų tikslų siekimą, bet be aiškios tvarkos
  5. Siekiama visus tikslus patenkinti tik kaip apribojimus

Henrio Mintsbergo teigimu, jei dalis organizacijos tikslų yra operaciniai, o dalis nėra, organizacija linksta susitelkti į operacinių tikslų siekimą, apleidžiant neoperacinius.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 245-263 psl. [1]
  2. 2,0 2,1 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 1-7 psl. [2]
  3. 3,0 3,1 3,2 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 171-183 psl. [3]
  4. 4,0 4,1 4,2 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 264-290 psl. [4]