Organizacijos ideologija
Organizacijos ideologija – visuma įsitikinimų apie organizaciją, kurie išskiria ją iš kitų organizacijų.[1]
Henrio Mintsbergo teigimu, organizacijos ideologija paprastai vystosi trim etapais.[1] Iš pradžių ideologija susikuria iš palankumo organizacijos misijai.[1] Ji toliau vystosi atsirandant tradicijoms ir pasakojimams, istorijoms („sagoms“).[1] Galiausiai nauji organizacijos nariai yra veikiami ideologijos, su ja susitapatina.[1]
Mintsbergas išskiria kelis pagrindinius susitapatinimo su ideologija tipus:[1]
- natūrali identifikacija, kai organizacijos nariui ideologija atrodo patraukli be didesnių pastangų
- pasirinktinė identifikacija, kai organizacija stengiasi nepriimti bei nepaaukštinti narių, kuriems nepatinka jos ideologija, o potencialūs nariai, kuriems nepatinka ideologija, linksta vengti organizacijos
- sužadintoji identifikacija, kai identifikacija pasiekiama per socializaciją bei indoktrinaciją
- identifikacija iš išskaičiavimo, kai organizacijos nariai prisitaiko prie ideologijos, nes tai padeda jiems siekti savo tikslų
Stipri organizacijos ideologija mažina formalios biurokratinės kontrolės bei ją projektuojančios technostruktūros būtinumą.[2] Dėl to technostruktūra yra linkusi priešintis organizacijos ideologijos vystymuisi bei palaikymui.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 151-162 psl. [1]
- ↑ 2,0 2,1 Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983, 134-137 psl. [2]