Operacija Alebarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
D. Britanijos lengvieji kreiseriai Edinburgh, Hermione ir Euryalus lydi laivų vilkstinę, kurios nuotraukoje nematyti.

Operacija „Alebarda“ (angl. Operation Halberd) – Antrojo pasaulinio karo laikų D. Britanijos karinio laivyno operacija 1941 m. rugsėjo mėn., kurios tikslas buvo palydėti prekybinių laivų vilkstinę iš Gibraltaro į Maltą.

Devynių prekybinių laivų vilkstinė išplaukė 1941 m. rugsėjo 24 d., lydima artimos palydos, kuriai vadovavo kontradmirolas Harold Martin Burrough. Tolimąją palydą sudarė H junginys (Force H), vadovaujamas admirolo James Sommerville, kurį sudarė lėktuvnešis Ark Royal, trys linijiniai laivai Nelson, Rodney ir Prince of Wales bei penki kreiseriai ir 18 eskadrinių minininkų. Operacijos tikslas buvo apsaugoti vilkstinę nuo Italijos antvandeninių laivų.

Italijos karinis laivynas rugsėjo 26 d. bandė atakuoti vilkstinę, bet neaptiko jos ir pasuko atgal, kai sužinojo kad britų palydą sudaro keli linijiniai laivai ir lėktuvnešis.[1] Linijinis laivas Prince of Wales, lydimas lėtesnio Rodney tuščiai bandė pasivyti italų laivyną.[2] Rugsėjo 27 d. piečiau Sardinijos į Nelsono pirmagalį pataikė italų torpednešio torpeda, rimtai pažeisdama laivą. Rugsėjo 27 d. H junginys pasuko atgal į Gibraltarą.

Italijos aviacija prarado 21 lėktuvą, numuštą britų laivyno aviacijos ir laivų priešlėktuvinės artilerijos.[3]

Į britų prekybinį laivą Imperial Star pataikė kita torpednešio aviacinė torpeda, ir laivą vėliau nuskandino atidarę kingstonus.

Rugsėjo 28 d. vilkstinė atvyko į Maltą ir pristatė 85 tūkst. tonų krovinių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Italian Navy in WW2, Sadkovich, p181
  2. The Royal Navy and the Mediterranean Convoys, p28
  3. The Italian Navy in WW2, Sadkovich, p182