Opalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Opalas
ugnies opalas

Opalasoksidų klasės mineralas. Amorfinis silicio dioksido hidratas. Cheminė formulė SiO2×nH2O.

Natūralūs opalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jame vandens būna nuo 0,4 iki 28 %. Tauriajam opalui būdinga spalvų žaismo – opalescencijos savybė. Trepelas ir diatomitas yra organinės kilmės opalas. Pasitaiko masyvūs žemėti agregatai, varvekliai. Neretos opalo pseudomorfozės pagal augalų ir gyvių liekanas. Baltos, gelsvos, pilkos, melsvos, rudos spalvos, balto brėžio, stiklinio, matinio blizgesio, netobulo skalumo, kriauklėto lūžio. Kietumas 5,5-6,5, tankis 1,9-2,3. Susidaro cheminio dūlėjimo, hidroterminiu, biogeniniu būdu. Opalas randamas visame pasaulyje, tačiau daugiausia jo iškasama Australijoje. Panaudojimas: termoizoliacijai, taurusis opalas yra brangakmenis.

Inversiniai opalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inversinis opalas - tai toks opalas, kuris yra tiksli natūralaus opalo kopija. Inversiniuose opaluose yra taisyklingas sferinis tuštumų išsidėstymas, jos apsuptos tvirtomis sienomis. Inversinis opalas turi pilną juostinę sandarą jeigu n > 2,8.

Juvelyrikoje akmuo apdirbamas kaip kabošonas.