Pseudomorfozė

Pseudomorfozė (iš pseudo ir gr. morphē – forma) – mineralo agregatas, kurio forma neatitinka tam mineralui būdingos kristalografinės struktūros. Apibūdinant pseudomorfozę, nurodomas pirminis mineralas arba medžiaga, vietoj kurių naujas mineralas yra susidaręs ir įgavęs jų formą (pvz., limonitas vietoj pirito, chalcedonas vietoj medienos).

Kai kuriais atvejais pseudomorfozė turi savą pavadinimą (pvz., magnetito pseudomorfozė vietoj hematito vadinama mušketovitu).

Pagal sudėtį pseudomorfozė būna paprasta, kai vienas mineralas kristalizuojasi vietoj kito, ir sudėtinga, kai mineralas susidaro iš keleto mineralų agregato, pavyzdžiui, albito ir muskovito agregatai vietoj spodumeno kristalų.

Pagal susidarymo pobūdį išskiriamos kelios pseudomorfozės rūšys:

• pakeitimo pseudomorfozė – vienam mineralui pakeičiant kitą, išlieka cheminės struktūros ryšys (limonitas pakeičia sideritą, malachitas – azuritą);
• paramorfozė – mineralų cheminė sudėtis nesikeičia, o pakinta tik jų kristalinės gardelės struktūra (piritas pakeičia markazitą, kalcitas – aragonitą);
• išstūmimo pseudomorfozė – visiškai pasikeičia (ypač pneumatolizės metu) mineralų cheminė struktūra (baritą pakeičia kvarcas, įvairias organines liekanas – piritas arba kiti mineralai);
• užpildymo pseudomorfozė – ištirpusio mineralo palikta tuštuma užpildoma naujo mineralo, kuris įgyja buvusiojo formą;
• apaugimo pseudomorfozė – vieno mineralo kristalai iš visų pusių apauga taisyklinga kito mineralo pluta (pvz., kvarcas ant fluorito).

Pseudomorfozių tyrimai padeda nustatyti naudingųjų iškasenų telkinių kilmę. Jos rodo, kokios cheminės reakcijos ir kitimai vyko, kai formavosi telkinys, kokiomis geocheminėmis sąlygomis jis susidarė. Nuosėdinėse uolienose pseudomorfozės rodo diagenezės procesus.