Olivier Messiaen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Olivjė Mesianas)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Olivjė Mesianas
Olivier Messiaen 1930.jpg
O. Mesianas 1930 metais
Gimė: 1908 m. gruodžio 10 d.
Avinjonas
Mirė: 1992 m. balandžio 27 d. (83 metai)
Kliši
Palaidotas: Sen Teofrė (Izeras)
Tėvas: Pierre Messiaen (1883−1957)
Motina: Cécile Sauvage (1883−1927)
Sutuoktinis(-ė): Louise Justine Delbos (1906−1959)
Yvonne Loriod (1924−2010)
Vaikai:

Pascal, g. 1937 m.

Veikla: Kompozitorius
Žinomas už: „Laiko pabaigos kvartetas“ (1941)
„Turangalila simfonija“ (1948)
„Atsimainymas“ (1969)
„Šv. Pranciškus Asyžietis“ (1983)
Commons-logo.svg Vikiteka: Olivier MessiaenVikiteka

Olivjė Mesianas (pranc. Olivier Messiaen, 1908 m. gruodžio 10 d., Avinjonas – 1992 m. balandžio 27 d., Kliši) – vienas reikšmingiausių XX a. Prancūzijos kompozitorių, pedagogas, vargonininkas ir teoretikas. O. Mesianas – vienas žymiausių XX a. II pusės kompozitorių, sukūrusių savo muzikinę kalbą, tiesiogiai susijusią su didžiaisiais Vakarų stiliais[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olivjė Mesianas gimė 1908 m. gruodžio 10 d. Avinjone. Jo motina Sesilija Sovaž buvo poetė ir tėvas Pjeras Mesianas − anglų kalbos mokytojas bei žinomas vertėjas iš anglų kalbos, kurio dėka O. Mesianas susižavėjo Šekspyro pjesėmis. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui tėvas buvo pašauktas į kariuomenę ir motina su sūnumi persikėlė į Grenoblį. Olivjė daugiausiai buvo lavinamas motinos ir jos rašomos poerzijos (viename iš kūrinių mama spėjo sūnų tapsianti muzikantu) bei tėvo verčiamais Šekspyro darbais. Jis kartu su broliu Alanu namuose vaidindavo V. Šekspyro pjeses, nuo aštuonerių pradėjo mokytis groti pianinu ir rašyti muziką. Jau šiuo laikotarpiu ėmė ryškėti O. Mesiano polinkis į religingumą. Šeimos namuose buvo įvairių kompozitorių (V. Gliuko, H. Berliozo, Mocarto, R. Vagnerio ir kitų) partitūrų. 1918 m. pasibaigus karui tėvas gavo mokytojo darbą Nante. Nors šiame mieste šeima buvo apsigyvenusi vos šešis mėnesius, O. Mesianas čia sutiko pirmuosius savo muzikos mokytojus - groti pianinu jį mokė Véronas ir Gontranas Arcouëtas, o Jehanas de Gibonas harmonijos. Jau šiuo laiku jis buvo muzikaliai išprusęs: Šv. Kalėdų proga reikalaudavo operų vokalo partitūrų ir taip susižaino su V. A. Mocarto, R. Vagnerio, H. Berliozo, K. V. Gliuko darbais bei K. Debiusi bei M. Ravelio fortepijoniniais kūriniais. Tai matyt galutinai lėmė, kad O. Mesianas pasirinko muziko kelią. 1919 m. tėvui gavus naują mokytojo postą, šeima persikėlė į Paryžių ir O. Mesianas nepaprastai jauno amžiaus pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje: Jeano Gallonso harmonijos klasėje 1923 m. padaryta nuotrauka vaizduoja vaiką jaunų vyrų ir moterų kompanijoje[2]. Konservatorijoje mokėsi skambinti fortepijonu ir vargonuoti pas M. Dupré, kompozicijos pas P. Dukas, muzikos istorijos pas M. Emmanuelį. Studijuodamas pradėjo domėtis reiškiniais, esančiais už tradicinės Vakarų muzikos sampratos ribų – graikų poezijos eilėdara, senosiomis dermėmis, folkloru ir krikščionių liturgija. Nagrinėjo rytietišką ritmiką, mikrotonalinę muziką, paukščių čiulbesį. Joje jis ne kartą apdovanotas įvairiose disciplinose.

1931 m. baigęs konservatoriją O. Mesianas pradėjo dirbti vargonininku Šv. Trejybės bažnyčioje Paryžiuje. Iš to meto interviu martyti, kad jis buvo tapęs karštu kataliku. 1932 m. birželio 22 d. jis vedė kompozitorę ir smuikininkę Luizą Žiustin Delbos. Tikriausiai 1932 m. jis pradėjo dėstyti Normalinėje muzikos mokykloje ir 1936 m. − privačioje Schola cantorum. 1936 m. kartu su kitais kompozitoriais įkūrė draugiją „Jaunoji Prancūzija“, skirtą propaguoti modernią, jaunatvišką muziką.. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniui karui O. Mesianas buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. 1940 m. gegužę paimtas į nelaisvę vokiečių ir persiųstas į Giorlico Silezijoje karo belaisvių stovyklą. Nelaisvėje parašė „Laiko pabaigos kvartetą“ (Quatuor pour la fin du temps). 1941 m. paleistas iš nelaisvės O. Mesianas grįžo į Paryžių, kur dėstė Paryžiaus konservatorijoje. Didelis pedagoginis vaidmuo – dėstė harmoniją, analizę, ritmiką, estetiką, vėliau ir kompoziciją ne tik Paryžiuje, bet ir Vengrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Argentinoje. Netrukus Messiaeno klasėje susibūrė daug talentingų studentų, tarp jų – P. Boulezas, S. Niggas, Y. Loriod, J. Barraqué, I. Xenakis, G. Benjaminas ir kt. 

1949 m. per Darmštato vasaros kursus O. Mesianas sukūrė kūrinį fortepijonui Modes de valeurs et d‘intensités („Verčių ir intensyvumo tipai“), kuriame atrado naujas muzikos komponavimo galimybes (serialistiškai traktuojami ne tik pagrindiniai muz. elementai – garsai, ritmas, bet ir kiti – dinamika, artikuliacija)[3]

O. Mesiano žmona 1953 m. dėl silpnos sveikatos buvo apgyvendinta slaugos namuose ir mirė 1959 metais. Dar gerokai prieš tai O. Mesianas asmeninį dėmesį pradėjo rodyti savo mokinei, pianistei Ivonai Lorijo, jai dedikavo grupę kompozicijų. O. Mesiano muzikos mokytojo ir teoretiko autoritetas pradėjo augti tarptautiniu mastu. 1946 m. jis dėstė Budapešte, 1947 m. − Tanglevude (JAV), 1949−1951 m. − Darmštate, 1953 m. − Sarbriukene. Jo mokytojo autoritetas buvo lyginamas A. Šionbergo autoritetui. 1961 m. jis vedė Ivoną Lorijo. O. Mesiano kompozitoriaus stilius buvo labai originalus, nepriskiriamas kuriai nors XX a. muzikos srovei. Jis 1970-aisiais ir 1980-aisiais buvo plačiai pripažintas kūrėjas. Plačiai keliavo kartu su žmona, skaitė paskaitas, koncertavo ir dalyvavo jam dedikuotuose koncertuose. Jo sveikata šiuo metu prastėjo. Chroninis nugaros skausmas, priskirtas artritui, paaiškėjo, buvo iššauktas vėžio. 1992 m. balandžio 21 d. jam buvo atlikta nugaros operacija ligoninėje Kliši. Balandžio 27 d. rytą kompozitorius pradėjo kosėti krauju ir mirė. O. Mesianas buvo palaidotas Sen Teofrė bažnyčios kapinėse (Izeras) netoli savo namų Prancūzijos Alpėse. Jis kūrė muziką vargonams, sukūrė vienintelę operą „Šv. Pranciškus Asyžietis“. Tarp paminėtinų kūrinių: simfonija „Turangalila simfonija“, oratorija „Atsimainymas“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

O. Mesiano muzika pasižymi ypatingu skambėjimo spalvingumu, jam buvo artimos dailės ir muzikos sintezės idėjos. Kompozitoriaus muzikos kalba pagrįsta originalia dermių bei ritmo sistema, papildyta natomis transkribuotu paukščių giedojimu. Savo kūrybos sistemą kompozitorius apibendrino teoriniuose darbuose, iš kurių svarbiausi Technique de mon langage musical („Mano muzikinės kalbos technika, 1944) ir Traité de rhytme, de couleur et d‘ornithologie („Traktatas apie ritmą, spalvas ir ornitologiją", 1994-99). Kūrybinių idėjų sėmėsi iš C. Debiusi, I. Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrybos, grigališkojo choralo, graikų eilėdaros, indų, polineziečių, Rytų tautų muzikos, paukščių giedojimo. O. Mesiano modalinė technika pagrįsta jo sukurtomis penkiomis „ribotos transpozicijos dermėmis“ (modes à transpositions limitées), kuriose chromatinis garsaeilis dalinamas į pasikartojančias vienodas dalis, pvz., tonas-pustonis, pustonis-tonas ir pan. Didelį dėmesį kompozitorius skyrė ritmui; metroritminė dramaturgija jam buvo kūrinio formavimo pagrindas. O.Mesiano muzika yra laisvo metro, pagrįsta :neapverčiamų ritmų“ (rythmes non rétrogradables) sistema.

Kūriniai:

1917 m. fortepijonui – Šaloto ponia

1921 m. fortepijonui ir balsui - dvi baladės iš Viliono: I. Laiškas savo draugams II. Pendilės baladė Kabantys balandžiai (François Villon poema)

1925 m. fortepijonui - Didysis baltojo dangaus liūdesys

1926 m. orkestrui - Fuga (Henri Rabaud tema)

1927 m. vargonams – Modalinis eskizas

1927 m. kūrinys vargonams Laparos tema

1927 m. vargonams, smuikui ir violančelei - Adagio

1926/27 m. Andantino (styginių kvartetas)

1928 m. vargonams (Leduc) - Prélude

1928 m. orkestrui ,,Fuga" d-moll

1928 m. vargonai - Savų sielų šeimininkas

1928 m. Eucharistinis banketas. Vienintelis ir pirmasis šio kūrinio spektaklio pasirodymas buvo 1930 m. kovo 22 d. Paryžiaus konservatorijos kongreso renginyje "Mokinių pratybos”. Pateikė Henri Rabaud.

1928 m. fortepijonas - Dangiškasis banketas (Leduc)

1928 m. fortepijonas - Škotiškos variacijos

1928 m. simfoninė poema Jėzus

1969 m. trio preliudija Haydn tema vargonams.

1928-1929 m. preliudai fortepijonui (Durand). Pirmasis Olivier Messiaen privatus pasirodymas įvyko 1930 m. sausio 28d. Editions Duran, o Bernardette Alexander George pirmą kartą šį kūrinį atliko 1937 m. birželio 15d. Ecole Normale de Musique Paryžiuje.

1930 m. orkestrui - Saint-Bohème (Exces of Odes funambulesques). Tekstas - Teodore de Banville.

1930 m. Rygos konkurencijos fuga (Georges Hüe tema)

1930 m. vargonamss (Durand) - Diptikas (Dyptyque). Pirmą kartą Olivier Messiaen šį kūrinį atlilo 1930 m. vasario 19d. Trejybės bažnyčioje.

1930 m. Mirusiųjų skaičius. (vokalas / kamerinis - smuikas, fortepijonas (Durand)). Pirmą kartą šis kūrinys viešai atliktas 1931m. Nepriklausomoje muzikos draugijoje (Societe musicale independante) bei Ecole Normale de Musique Paryžiuje. Atliko Georgette Mathieu, Jean Planel Blareau bei Messiaen (fortepijonas).

1930 m. orkestrui - Užmirštos aukos (timpanai, perkusija, styginiai (Durand). Pirmą kartą viešai atliktas 1930m. vasario 19 d. Eliziejaus laukuose (Des Champs Elysees) Walter Straram koncerte The Straram.

1930 m. fortepijono versija (Durand) - Pamirštos dovanos

1930/35 m. vargonams (Leduc) - Siūlymas šventųjų sakramentui

1930 m. orkestrui - Paprastos sielos dainos

1930 m. vokalui ir fortepijonui (Durand) - Trys melodijos. Pirmąjį kartą kūrinys atliktas Olivier Messiaen‘o ir Louise Matha Nacionalinėje muzikos draugijoje spektaklyje 1930 m.

1931 m. orkestrui - Žėrinčių kapas. Pirmą kartą atliktas 1933m. gruodžio 2d. Salle Pleyel Paryžiuje.

1961 m. Rugpjūčio konkurso fuga

1931 m. The Sorcerer Cantate – sopranas, bosas ir fortepijonas (arba orkestras). Pirmą kartą atliktas 1931 m. liepos 4 d. Prix de Rome.

1931 m. Senas jaunimas - trumpas chorinis Catulle Mendeso eilėrasčio atlikimas.

1932 m. vargonams (Lemuin) - Amžinosios bažnyčios išvaizda

1932 m. fortepijonas (Durand) – Burlesko fantazija. Pirmasis viešas pasirodymas 1933 m. vasario 8 dieną. Atliko Robert Casadesus Nepriklausomos muzikos draugijoje (Ecole Normale de Musique koncertai)

1932 m. orkestrui – giesmė Šventajam Sakramentui (timpanai, perkusija, dirželiai). Pirmą kartą viešai atliktas 1933 m. vasario 23d. Walther Straram Eliziejaus laukuose.

1932 m. smuikui ir fortepijonui (Leduc) - Tema ir variantai – Rūmai. Pirmą kartą viešai atliktas 1932 m. lapkričio 22d. Paryžiaus muzikiniame teatre (Cercle Musical de Paris) Claire Delbos ir paties Olivier Messiaen.

1932-1933 m. orkestrui – Pakilimas (timpanai, perkusija (Leduc)). Pirmasis viešas atlikimas 1935 m. rugsėjo 2d. Salle Rameau teatre.

1933 m. smuikui ir fortepijonui (Durand) - Fantazija

1933 m. vokalas - 8 sopranams ir 4 smuikai

1933-34 m. Pakilimas vargonams (Leduc). Pirmą kartą viešai atliktas Olivier Messiaen 1935 m. sausio 29d. Saint-Antoine-des-Quinze-Vingts bažnyčioje.

1934-1935 m. Solfedi dainavimo pamokos – trigubi klavišiniai ir pritariantysis pianinas (Lemoine).

1934 m. – dainos fortepijonui Morceau de Lecture à vue

1935 m. vargonams (Leduc) – Viešpaties gimimas. Pirmą kartą pilnai atliktas 1936 m. vasario 27d. Daniel Lesur, Jean Langlais ir Jean-Jacques'as koncerte Les Amis de l'Orgue at Trinité.

1935 m. fortepijonui (Durand) - Paulo Duko kapo kūrinys. Pirmą kartą atliktas Joaquin Nin-Culmell 1936 m. balandžio 25 d. Ecole Normale de Musique Paryžiuje.

1935 m. vokalui ir fortepijonui (Leduc) – Vocalise. Pirmą kartą atliktas 1936 m. Hennriette Quéru-Bedel ir Olivier Messiaen.

1936 m. vokalui (sopranui) ir fortepijonui (Durand) – Poemos Mi. Pirmą kartą atliktas 1937m. balandžio 28d. koncerte Spiralės. Atliko Marcelle Bunlet ir Olivier Messiaen.

1937 m. vargonams (Durand) ir vokalams – Šventoji naktis. Pirmą kartą viešai atliktas 1938m. vasario 17d. Trinidado vargonų draugijoje.

1937 m. vokalams ir orkestrui (perkusija, styginiai) - Poemos Mi.

1937 m. Fêtes des Belles Eaux - 6 Ondes Martenots (Leduc). Pirmą kartą viešai atliktas 1937 m. liepos 25d. Fete de la lumiere Paryžiuje.

1938 m. vokalas ir fortepijonas (Durand) – Dangaus ir žemės dainos. Pirmą kartą viešai atliktas 1939m. sausio 23d. tritonų koncerte, Ecole Normale de Musique, Paryžiuje. Atliko Marcelle Bunlet ir Olivier Messiaen.

1938 m. Marteno bandos - dvi monodijos ketvirtoniams.

1939 m. vargonai (Leduc) – Šlovingieji kūnai. Pirmą kartą privačiai atliktas 1941 m. liepos 22 d. Trinité , viešai - 1943 m. lapkričio 15d.

1940-1941 m. smuikui, klarnetui, violančelei, fortepijonui (Durand) – Laiko pabaigos kvartetas. Viešai atliktas 1941m. sausio 15 d. Stalago nelaisvėje, atliko Jean Le Boulaire, Henri Akoka, Etienne Pasquier ir Olivier Messiaen. Vėliau, 1941 m. birželio 24d. Theatre des Mathurins , Paržiuje dar kartą atliktas Jean Pasquier, Andre Vacellier, Etienne Pasquier ir Olivier Messiaen.

1941 m. chorui Joan of Arc I. Te Deum II. Netinkamas dideliems mišriems chorams ir mažiems acapella chorams.

1942 m. Marteno bangos (elektroninė) – muzika Eidipo scenai [Dievas nekaltas].

1943 m. fortepijonas (Leduc) – Rondeau.

1943 m. dviems fortepijonams (Durand) - Visions of Amen. Pirmą kartą viešai atliko Yvonne Loriod ir Olivier Messiaen Charpentier galerijoje bei Pleiade koncerte Paryžiuje 1943 m. spalio 5 d.

1943-1944 m. vokalas, orkestras (36 moteriški vokalai, fortepijono solo, martenso bangos Solo čelesta, vibrafonas, 3 perkusijos (Durand)) - Trys dieviškojo buvimo mažos liturgijos. Pirmą kartą viešai atliktas 1945m. balandžio 21d. koncerte Pleiade.

1944 m. fortepijonas (Durand) - Dvidešimt akių ant vaiko Jėzus. Pirmasis viešas atlikimas Yvonne Loriod 1945 m. kovo 26d, Salle Gaveau, Paryžiuje.

1945 m. vokalas (sopranas) ir fortepijonas (Leduc). Pirmasis privatus pasirodymas 1946 m. birželio 26d. Etienne de Beaumont namuose, Paryžiuje. Atliko Marcelle Bunlet ir Olivier Messiaen. Pirmą kartą viešai atliktas 1946m. birželio 27 d.

1945 m. daina obojui ir fortepijonui.

1945 m. vargonams - Tristanas ir Yseult - Meilės tema

1946 m. tremtinių daina vokaliniam orkestrui (perkusija, fortepijonas, įvairūs styginiai). Pirmą kartą viešai atliktas 1945m. vasario 11d. Palais de Chaillot, atliko Manuel Rosenthal.

1946-48 m. orkestrui (solinis fortepijonas, marteno bangos, ksilofonas, čelesta, vibrafonas, penkios perkusijos (Durand) - Turangalîla-Symphonie. Pirmą kartą viešai atliktas 1949 m. gruodžio 2d. Bostono simfonijos salėje. Atliko Y. Loriodas, G. Martenot dir. Bernstein.

1948 m. vokalas 3S 3A 3T 3B (Salabert) - Penkios dalys. Pirmą kartą viešai atliktas 1949 m. Salle Erard Paryžiuje. Atliko vokalinis ansamblis, diriguojamas Marcel Couraud.

1949 m. fortepijonui – Cantéyodjyâ. Pirmą kartą viešai atliktas 1954 m. vasario 23 d. Little Marigny teatre. Atliko Yvonne Loriod

1949-50 m. vargonams (Leduc) – Sekminės. Pirmasis neišbaigtas pasirodymas buvo atliktas Olivier Messiaen 1951 m. gegužės 13d. Trinite.

1949-50 m. fortepijonui (Durant) – Keturi ritmo etiudai. Pirmą kartą kūrinys viešai atliktas paties Olivier Messiaen 1950 lapkričio 6d. Alliance Français, Tunise.

1951 m. vargonams (Leduc) – Vargonų knyga. Pirmą kartą viešai atlikas 1955 m. kovo mėn. Paties autoriaus.

1952 m. fleitai ir forepijonui (Leduc) – Juodas paukštis.

1952 m. elektroninės muzikos koncertas Timbres-durées

1953 m. daina Harmonijos pamoka: duoklė Jeaną Galoną. Instrumentinė medžiaga nenurodoma

1953 m. orkestrui (solo pianinas, celeste, ksilofonas, glock, dvi perkusijos (Durand) – Paukščių pabudimas.

1955-56 m. orkestrui (solinis fortepijonas, glock, ksilofonas, penkios perkusijos) - Egzotiniai paukščiai.

1956-58 m. fortepijonui (Leduc) - Paukščių katalogas. Pirmą kartą viešai atliktas 1959 m. balandžio 15d., Salle Gaveau. Atliko Y. Loriod

1959 m. tekstas (Leduc) - Briuselio konferencija

1959-60 m. orkestrui (ksilofonas, marimba, trys perkusijos (Leduc) – Chronochromie. Pirmasis viešas pasirodymas 1960 m. spalio 16 d. diriguojant Hans Rosbaud.

1960 m. vargonams (Leduc) – Atsidavimo šventė. Tai eilėraštis - tai bandomoji pjesė Paryžiaus konservatorijoje.

1961 m. fortepijonui - Rabler Pierinette

1962 m. orkestrui (solo pianinas, ksilofonas, marimba, keturios perkusijos (Leduc) - Sept haïkaï. Pirmą kartą viešai atliktas spektaklyje 1963 spalio 30d. Prancūzijoje.

1963 m. orkestrui (solo pianinas, ksilofonas, marimba, 3 proc. (Leducas)) – Šventojo miesto dangaus spalvos.

1963 m. vargonams (Leduc) – Monodija.

1964 m. orkestrui (Leduc) – Kūno prisikėlimas. Pirmą kartą viešai atliko 1965 m. gegužės 7d. Sergeas Baudo.

1964 m. Preliudas fortepijonui. Redaguotas Yvonne Loriod-Messiaen (Durand). Pirmą kartą viešai atliko Yvonne Loriod 2000 m. gruodžio 8d. Nacionalinėje Paryžiaus muzikos konservatorijoje.

1965-69m. vokalas ir orkestras (solinis fortepijonas, solo violončelė, solo fleita, solo klarnetas, solo ksilorimba, solo vibrofonas, solo marimba, šešios perkusijos (Leduc)) - Mūsų Viešpaties Jėzaus prisikėlimas.

1969 m. vargonams (Leduc) – Meditacijos apie Šventosios Trejybės paslaptis. Pirmą kartą privačiai atliktas autoriaus 1971m. laprikčio 8d., Trinidade. Pirmą kartą viešai – taip pat Olivier Messiaen 1972 m. vasario 20d. Vašingtone.

1970 m. fortepijonaui (Leducas) – Sodo lazdelė.

1971 m. rago solo - Jean-Pierre Guezec kapas.

1971-74 orkestrui (solo pianinas, ragas solo, glock, ksilorimas (Leduc) - Nuo kanjonų iki žvaigždžių.

1975-83m. opera – choras - Asyžiečio šv. Pranciškus.

1977 m. tekstas (Leduc) - Notre Dame konferencija.

1982 m. Akronimas - trumpas nelydimų fleitų kūrinys, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas prancūzų leidinyje (Paryžius, Fayard, 2008 m.)

1984 m. vargonams (Leduc) - Šventojo sakramento knyga. Pirmą kartą viešai atliktas 1986 m. liepos 1d. Almuto Rosslero Metropolitanų metodistų bažnyčioje Mičigane.

1985 m. fortepijonas (Leduc) Mažų paukščių eskizai. Pirmą kartą viešai atliktas 1987m. sausio 25. Paryžiuje.

1986m. orkestrui (solo pianinas, ksilofonas, marimba (Leduc) - Vitražas ir paukščiai. Pirmą kartą viešai atliko Pierre Boulez 1988 lapkričio 26d. The Champs-Elysees kiemelyje.

1986 m. klarnetui ir fortepijonui – Mocarto stiliaus dainos.

1987 m. orkestrui (fortepijonas, ksilofonas, marimba) - Miestas iš viršaus. Pirmą kartą viešai atliko Salle Pleyel, 1989 m. lapkričio 17d.

1988-92 m. orkestrui - Eclairs sur l'au-delà.

1987-91 m. orkestrui - Gyvenimo medžio paukštis (orkestruotas Kristoferis Dingelis)

1989 m. orkestrui (ksilofonas, 2 perkusijos (Leduc)) - Šypsena. Pirmą kartą viešai atliktas 1998 m. gruodžio 5 d.

1990-91 m. orkestras - solo fleita, solo violončelė, solo pianinas (Leduc). Koncertas Quatre (Keturi)

1991 m. pjesė fortepijonui ir styginių kvartetui – Chambre. Pirmą kartą viešai atliktas spektaklyje Vienoje (1991 lapkričio 19d.).

2017 m. fortepijonui (Roger Muraro rekonstrukcija) - Fauvettes de l'Hérault - concert des garrigues (remiantis Messiaeno užrašais, rašytais 1958 m.). Pirmą kartą atliktas 2017 birželio 23d. Tokijuje.

Nežinoma data - Žvirblio himnas saulėtėkyje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Živilė Ramoškaitė. O. Messiaenas. Muzikos enciklopedija. II tomas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 
  • Griffiths, Paul. Messiaen, Olivier. Grove music dictionary. In: http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/18497?q=messiaen&search=quick&pos=2&_start=1#firsthit
  • Živilė Ramoškaitė. O. Messiaenas. Muzikos enciklopedija. II tomas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.