Olivier Messiaen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Olivjė Mesianas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Olivjė Mesianas
Olivier Messiaen 1930.jpg
O. Mesianas 1930 metais
Gimė: 1908 m. gruodžio 10 d.
Avinjonas
Mirė: 1992 m. balandžio 27 d. (83 metai)
Kliši
Palaidotas: Sen Teofrė (Izeras)
Tėvas: Pierre Messiaen (1883−1957)
Motina: Cécile Sauvage (1883−1927)
Sutuoktinis(-ė): Louise Justine Delbos (1906−1959)
Yvonne Loriod (1924−2010)
Vaikai:

Pascal, g. 1937 m.

Veikla: Kompozitorius
Žinomas už: „Laiko pabaigos kvartetas“ (1941)
„Turangalila simfonija“ (1948)
„Atsimainymas“ (1969)
„Šv. Pranciškus Asyžietis“ (1983)
Commons-logo.svg Vikiteka: Olivier MessiaenVikiteka

Olivjė Mesianas (pranc. Olivier Messiaen, 1908 m. gruodžio 10 d., Avinjonas – 1992 m. balandžio 27 d., Kliši) – vienas reikšmingiausių XX a. Prancūzijos kompozitorių, muzikos mokytojas ir teoretikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olivjė Mesianas gimė 1908 m. gruodžio 10 d. Avinjone. Jo motina Sesilija Sovaž buvo poetė ir tėvas Pjeras Mesianas − žinomas vertėjas iš anglų kalbos. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui tėvas buvo pašauktas į kariuomenę ir motina su sūnumi persikėlė į Grenoblį. Olivjė daugiausiai buvo lavinamas motinos, kurios poezija jį paveikė. Viename iš kūrinių mama spėjo sūnų tapsiant muzikantu. Olivjė vaikystėje buvo supažindintas su Madam d'Onua pasakomis ir V. Šekspyro pjesėmis. Jis kartu su broliu Alanu namuose vaidindavo V. Šekspyro pjeses, nuo aštuonerių pradėjo mokytis groti pianinu ir rašyti muziką. Šeimos namuose buvo įvairių kompozitorių (V. Gliuko, H. Berliozo, Mocarto, R. Vagnerio ir kitų) partitūrų. 1918 m. pasibaigus karui tėvas gavo mokyojo postą Nante, kur O. Mesianui jo harmonijos mokytojas padovanojo K. Debiusi operos „Pelėjas ir Melisanda“ vokalo partitūrą. Tai matyt galutinai lėmė, kad O. Mesianas pasirinko muziko kelią. 1919 m. tėvui gavus naują mokytojo postą, šeima persikėlė į Paryžių ir O. Mesianas pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje. Joje jis ne kartą apdovanotas įvairiose disciplinose. Nagrinėjo rytietišką ritmiką, mikrotonalinę muziką, paukščių čiulbesį.

1931 m. baigęs konservatoriją O. Mesianas pradėjo dirbti vargonininku Šv. Trejybės bažnyčioje Paryžiuje. Iš to meto interviu martyti, kad jis buvo tapęs karštu kataliku. 1932 m. birželio 22 d. jis vedė kompozitorę ir smuikininkę Luizą Žiustin Delbos. Tikriausiai 1932 m. jis pradėjo dėstyti Normalinėje muzikos mokykloje ir 1936 m. − privačioje Schola cantorum. 1936 m. kartu su kitais kompozitoriais įkūrė draugiją „Jaunoji Prancūzija“, skirtą propaguoti modernią, jaunatvišką muziką.. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniui karui O. Mesianas buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. 1940 m. gegužę paimtas į nelaisvę vokiečių ir persiųstas į Giorlico Silezijoje karo belaisvių stovyklą. Nelaisvėje parašė „Laiko pabaigos kvartetą“ (Quatuor pour la fin du temps). 1941 m. paleistas iš nelaisvės O. Mesianas grįžo į Paryžių, kur dėstė Paryžiaus konservatorijoje. Jis pritraukė mokinių privačioms pamokoms. 1944 m. publikavo teoretinį „Mano muzikinės kalbos technika“ (Technique de mon langage musical) veikalą. Jo kompozitoriaus kūryba buvo labai įtakota katalikiškos pasaulėžiūros.

O. Mesiano žmona 1953 m. dėl silpnos sveikatos buvo apgyvendinta slaugos namuose ir mirė 1959 metais. Dar gerokai prieš tai O. Mesianas asmeninį dėmesį pradėjo rodyti savo mokinei, pianistei Ivonai Lorijo, jai dedikavo grupę kompozicijų. O. Mesiano muzikos mokytojo ir teoretiko autoritetas pradėjo augti tarptautiniu mastu. 1946 m. jis dėstė Budapešte, 1947 m. − Tanglevude (JAV), 1949−1951 m. − Darmštate, 1953 m. − Sarbriukene. Jo mokytojo autoritetas buvo lyginamas A. Šionbergo autoritetui. 1961 m. jis vedė Ivoną Lorijo. O. Mesiano kompozitoriaus stilius buvo labai originalus, nepriskiriamas kuriai nors XX a. muzikos srovei. Jis 1970-aisiais ir 1980-aisiais buvo plačiai pripažintas kūrėjas. Plačiai keliavo kartu su žmona, skaitė paskaitas, koncertavo ir dalyvavo jam dedikuotuose koncertuose. Jo sveikata šiuo metu prastėjo. Chroninis nugaros skausmas, priskirtas artritui, paaiškėjo, buvo iššauktas vėžio. 1992 m. balandžio 21 d. jam buvo atlikta nugaros operacija ligoninėje Kliši. Balandžio 27 d. rytą kompozitorius pradėjo kosėti krauju ir mirė. O. Mesianas buvo palaidotas Sen Teofrė bažnyčios kapinėse (Izeras) netoli savo namų Prancūzijos Alpėse. Jis kūrė muziką vargonams, sukūrė vienintelę operą „Šv. Pranciškus Asyžietis“. Tarp paminėtinų kūrinių: simfonija „Turangalila simfonija“, oratorija „Atsimainymas“.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka