Okrėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronzinės okrėjos (~500 m. pr. m. e., Apulija)

Okrėja (lot. ocrea; gr. κνημίς) – anatomiškai prigludęs romėnų antblauzdis.

Antblauzdžių pora buvo vienas iš šešių būtinų senovės Graikijos ir etruskų karių šarvuotės dalių. Servijus Tulijus nurodė, kad romėnų kariai irgi privalėjo nešioti antblauzdžius.

Romėnų okrėjos būdavo gaminamos iš bronzos, žalvario ar alavo, su pamušalu (odiniu, audekliniu ar veltinio). Antblauzdžiai būdavo taip gaminami, kad gerai priglustų prie blauzdų. Spėjama, kad jie taip gerai priglusdavo, kad dėl jų stangrumo jų galbūt kartais net nereikėdavo kitaip susegti. Tačiau dažniausiai juos susegdavo dviem dirželiais. Vienas dirželis būdavo prie pat kulkšnies. Kairysis ir dešinysis antblauzdžiai būdavo vienas kito veidrodinis atspindys.

Remiantis Homeru spėjama, kad senovės graikai labai vertino gražius ir patogius antblauzdžius.
Gausiai išpuoštas bronzines okrėjas nešiodavo romėnų gladiatoriai. Tokių okrėjų rado Pompėjoje. Romos imperijos laikais okrėjas naudojo rečiau.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ocrea In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities