Okeanijos virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Okeanijos virtuvės)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Okeanijos virtuvė
Naudojama: Okeanija
Valgymo įrankiai: nenaudojami
Svarbiausi produktai
Ląstelienos šaltiniai: valgomoji kolokazija, duonmedis, jamsas, sago
Baltymų šaltiniai: kokosas, kiauliena, jūros gėrybės
Riebalų šaltiniai:
Daržovės: taro lapai, bananų lapai
Vaisiai:
Prieskoniai: jūržolės
Gėrimai: kava

Okeanijos mityba, Okeanijos virtuvė – kulinarinių tradicijų visuma, paplitusi Okeanijoje.

Produktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma Okeanijos kultūrinių augalų atkeliavo iš Pietryčių Azijos, kur buvo prijaukinta daugybė kultūrų. Juos nešėsi malajai-polineziečiai, per tūkstantmečius kolonizuodami Ramiojo vandenyno salas.

Ląsteliena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valgomosios kolokazijos šakniagumbiai
Duonmedžio vaisiai

Okeanijos mityboje vartojami keli ląstelienos ir angliavandenių šaltiniai. Polinezijoje ypač paplitusi valgomoji kolokazija, kurios šakniagumbiai gali būti kepami, verdami ar troškinami garuose požeminėse krosnyse (vadinamose umu). Svarbus produktas yra kolokazijos košė, Havajuose vadinama poi.

Kiti svarbūs angliavandenių šaltiniai yra bananas (dažnai naudojamas kaip daržovė), azijinis jamsas (Dioscorea alata, dažniausiai vadinama uhi / ufi). Duonmedis taip pat yra plačiai paplitęs Okeanijos virtuvėje. Pagaminti jo vaisiai primena duoną. Kartais jie ilgai fermentuojami, siekiant vaisius išsaugoti ilgą laiką, kadangi jų gavyba yra sezoninė.

Saldžioji bulvė, paplitusi rytinėje Okeanijos dalyje, greičiausiai yra kilusi iš Amerikos, su kuria senovės polineziečiai greičiausiai palaikė kontaktus.

Riebalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip svarbus riebalų šaltinis visame regione vartotas riešutas Aleurites moluccana.

Baltymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keliautojų tautos Okeanijoje dažniausiai su savimi gabendavosi dviejų rūšių gyvūnus, kurių abeji naudojami maistui – kiaules ir šunis. Kiaulės tradiciškai naudojamos pirmiausia ritualiniais tikslais, o po to valgomos. Kai kuriose salose, pvz., Naujojoje Zelandijoje, buvo medžiojami vietos gyvūnai ir neskraidantys paukščiai (moa).

Didžiulė jūros gyvūnų įvairovė. Nuo seno vartojama įvairi žuvis (daug jos nuodingos), moliuskai, krevetės.

Vietinė ankštinė kultūra, prijaukinta Melanezijoje yra Psophocarpus tetragonolobus, yra universali, kadangi jos ankštys yra naudojamos kaip riebalų šaltinis, šaknys – kaip šakniavaisiai, o lapai – kaip salotos.

Vaisiai ir daržovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okeanijos virtuvė vartoja labai daug lapų rūšių. Lapai naudojami susukti maistui gaminimo procese. Po to jie būna išmetami arba suvalgomi. Tarp svarbiausių lapų yra taro bulvių lapai, bananų lapai, ti augalo lapai ir pan.

Kita svarbi daržovė yra Cordyline fruticosa (vietoje žinoma kaip ti). Jos saldžios šaknys vartojamos maistui.

Prieskoniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okeanijos prieskonių įvairovė labai nedidelė. Pagrindinis prieskonis yra druska. Dažnai kaip pagardas naudojamos įvairios jūržolės.

Patiekalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Požeminė krosnis
Poi košė iš taro bulvių

Terminiam apdorojimui Okeanijoje naudojamas specialus įtaisas – požeminė krosnis (umu arba imu). Jame į duobę sudedami įkaitinti akmenys, virš kurių dedamas maistas, užklojamas drėgnais lapais ir žemėmis. Toks gaminimo būdas Havajuose vadinamas kalua, o Naujojoje Zelandijoje – hangi. Šioje krosnyje gali būti gaminamos daržovės, mėsa, jūros produktai, kur jie ir kepa ir troškinasi.

Kitas gaminimo būdas – kepimas virš karštų anglių. Dažniausiai taip kepamas išdarinėtas gyvulys, kuris nužudomas pasmaugiant, kad nebūtų netenkama kraujo.

Saldžiųjų patiekalų ruošime labai plačiai naudojama liūtpėdinė karčiuotė (Tacca leontopetaloides, vietoje žinoma kaip pia), kilusi iš vakarų Afrikos, bet pradėta tikslingai naudoti tik Okeanijoje. Iš šio augalo gaunamas krakmolas naudojamas sutirštinti įvairius produktus: šakniavaisių tyres, kokoso pieną, gaminant saldžius pudingus. Garsiausi tokių desertų atstovai yra havajietiška haupia ir kt.

Gėrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regioniniai skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio virtuvės (sąrašas)
Senovės Artimieji Rytai | Senovės Mezoamerika | Senovės Peru | Antika
Vakarietiškos virtuvės | Artimųjų Rytų virtuvės | Indiškosios virtuvės | Pietryčių Azijos virtuvės | Tolimųjų Rytų virtuvės | Afrikos virtuvės | Lotynų Amerikos virtuvės
Didžiosios Stepės virtuvės | Himalajų virtuvė | Okeanijos virtuvė | Šiaurės tautų mityba | Dykumų klajoklių mityba | Džiunglių tautų mityba
Fusion virtuvė | Haute cuisine | Greitas maistas