Pereiti prie turinio

Obvaldenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Obvaldenas
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Administracinis centras Zarnenas
Rajonų skaičius 7
Oficialios kalbos Vokiečių
Gyventojų (2018 gruodis) 37 841
Plotas 490,58 km²
Tankumas (2018 gruodis) 77 žm./km²
ISO 3166-2 CH-OW
Tinklalapis www.ow.ch
Vikiteka ObvaldenasVikiteka

Obvaldenas (vok. Obwalden) – Šveicarijos kantonas. Jis yra šalies centre. Obvaldene gyvena 33 997 žmonės (2007 m.) iš kurių 4043 (arbar 11.9 %) yra užsieniečiai[1]. Kantono sostinė yra Zarnenas.

Engelbergas, o už jo Haneno viršūnė.

Aukščiausia viršūnė yra Titlis 3238 m virš jūros lygio.

Kontone yra šie ežerai: dalis Liucernos ežero, Zarneno, Lungerero, Vichelo, Taneno ir Melcho ežerai.

Pirmos gyvenvietės Obvaldene atsirado keltų ir romėnų laikais. Po 700 m. e. m. čia atsikraustė alemanai. 1291 m. Obvaldenas ir Nidvaldenas sudarė sąjungą su Uriu bei Švicu, kuri yra šiuolaikinės Šveicarijos pagrindas. Obvaldenas XIII–XIV a. sukūrė savo vyriausybė, nors iki 1330 m. turėjo bendrą tarybą su Nidvaldenu.

1403 m. Obvaldenas su Uriu įsiveržė į Leventinos sritį (dabar Tičino kantone), kad atvertų naujas rinkas sūriui ir galvijams. Apie 1500 žmonių Obvaldene dirbo samdomais kareiviais. Kai kurie iš šių kareivių susikrovė turtus arba užėmė aukštas pareigas. Per Napoleono okupaciją 17981803 m. Obvaldenas neteko nepriklausomybės, bet paprasti žmonės gavo fundamentalias politines teises. 1815 m. prie Obvaldeno prisijungė Engelbergo vienuolynas ir to paties pavadinimo rajonas.

Šveicarijos federacijoje Obvaldenas yra pusiau kantonas. Jis turi visas kantono teises ir pareigas, bet gali siųsti tik vieną atstovą į Kantonų tarybą. Dėl mažo gyventojų skaičiaus kantono vyriausybę gali sudaryti tik penki asmenys.

Alpės prie Engelbergo
Sarneno ežeras

Obvaldeno ekonomikoje dominuoja mažas ir vidutinio dydžio verslas. Kai kurie verslininkai specializuojasi miniatiūriniuose varikliukuose, medicininiuose prietaisuose ir nanotechnologijose. Tradicinės šakos irgi svarbios. Ypač svarbi miškininkystė, susijusios verslo šakos ir žemės ūkis. Žemės ūkis specializuojasi bendroje pieno ir mėsės produktų gamyboje. Fermos vis dar priklauso šeimoms. Pagrindinis verslas yra turizmas. Daug turistams pastatytų pastatų tarnauja ir vietinei bendruomenei. Ketvirtis bendruomenės tiesiogiai ar netiesiogiai tarnauja turizmo sektoriuje.

2007 m. Obvaldenas pakeitė degresinį pajamų mokestį (didelėms pajamoms mažesnis mokestis) vienodu visiems 1.8 % mokesčiu, kuris yra mažiausias šalyje.[2] Šis kantono mokestis apmokestinamas kartu su federaliniu ir vietiniu mokesčiu.

Obvaldeno kultūrą palaiko daugybė vietinių organizacijų. Kantone yra tradicinė muzika, karnavalai, šokiai, kostiumai, teatrai ir festivaliai. Be to yra daugybė šiuolaikinių menininkų: Josef Garovi (kompozitorius), Caspar Diethelm (kompozitorius), Julian Dillier (poetas), Franz Bucher (tapytojas), Kurt Sigrist (skulptorius) and Alois Spichtig (skulptorius).

Kadangi Obvaldenas yra Šveicarijos Alpių centre, jis dar XIX a. tapo svarbiu turizmo centru. Du kalnai Pilotas ir Titlis yra pagrindiniai turistų traukos centrai. Turistus domina taip pat žiemos sporto šakos: slidinėjimas ir snieglentės. Vasara turistai užsiima alpinizmu ir vaikščioja po kalnus. Pagrindiniai kurortai yra Engelbergas, Melchsee-Frutt, Lungern-Schönbüel, Mörlialp ir Langis.

2000 m. dauguma gyventojų buvo Romos katalikai (80 %) ir tik mažuma protestantai (8 %)[3].

  1. Ständige Wohnbevölkerung nach Staatsangehörigkeit, Geschlecht und Kantonen
  2. „Obwalden votes for flat rate tax - SWI swissinfo.ch“. SWI swissinfo.ch. 2007-12-16. Suarchyvuota iš originalo 2015-04-18. Nuoroda tikrinta 2016-07-16.
  3. Wohnbevölkerung nach Religion
Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva