OBS Studio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
OBS Studio

OBS Studio 29.1.1
Pirmoji versija2012 m. rugsėjo 1 d.
Stabili versija30.0.2[1] / 2023 m. gruodžio 10 d.
ParašytaC, C++
Operacinė sistemaMicrosoft Windows
macOS
Linux
Platformax86-64, Apple silicon
Kalba59
LicencijaGNU GPL
Svetainėobsproject.com

OBS Studio (piln. Open Broadcaster Software) – nemokama atvirojo kodo ekrano vaizdo fiksavimo ir transliavimo programinė įranga, pasiekiama Microsoft Windows, macOS ir Linux operacinėse sistemose. Pirmoji jos versija išleista 2012 m. rugpjūtį, o nuo 2022 m. pasirodė „Steam“ platformoje.

Projektą pradėjo Leinas Beilis (Lain Bailey), norėjęs gyvai transliuoti kompiuterinius žaidimus, tačiau tokiam užsiėmimui pasigedęs nemokamų alternatyvų.[2] Kadangi buvo paskelbtas išeitinis kodas, šis netruko sulaukti pagalbos iš kitų, tobulinant „OBS“. Nuo 2013 m. siekta padaryti daugiaplatforme, atnaujinti API pajėgumą.[3]

Funkcionalumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai atviro kodo programinė įranga, leidžianti realiu laiku fiksuoti vaizdą kompiuterio darbalaukio aplinkoje filmuojant arba fotografuojant. Taip pat galima gyvai transliuoti darbalaukio arba kokios nors kitos taikomosios programinės įrangos (pvz.: kompiuterinio žaidimo) vaizdą. Pati aplikacija suteikia aibę nustatymų tiek vaizdo kompozicijai, tiek garso bei vaizdo kodeko pasirinkimui. Siekiant sumažinti failų dydį, filmuojamai medžiagai gali būti panaudotos „x264“ ar „Nvidia NVENC“ teikiamos funkcijos, kurios padeda įrašus suspausti į standartu laikomus H.264/MPEG-4 AVC bei H.265/HEVC formatus – tas pats taikytina ir gyvoms transliacijoms. Garso įrašų takelių atveju, leidžiama suglaudinti ACC formatu.[4]

„OBS Studio“ parašyta C ir C++ programavimo kalbomis, tuo tarpu vartotojo sąsaja kurta naudojant „Qt“ biblioteką. Esminės funkcijos suskirstytos segmentais – pradedant vaizdų grupėmis (Scenes), kurioms galima priskirti daugiau nei vieną norimą medijos šaltinį (darbalaukio ekraną, garsą, tekstą ar kt.), o šalia to keisti garso parametrus ir jo efektus, reguliuojant virtualų slankiklį. Šių segmentų išdėstymas, vartotojo nuožiūra, gali būti keičiamas moduliniu būdu. Priklausomai nuo įgūdžių lygio, naudotojas gali likti prie numatytojo sąsajos režimo arba aktyvuoti pažengusiems skirtą „Studio Mode“, kuriame rodomi perėjimų nustatymai tarp dviejų skirtingų vaizdo šaltinių. Programinės įrangos galimybes praplečia kitų vartotojų sukurti įskiepiai (plugins), o platus temų pasirinkimas leidžia keisti grafinės sąsajos išvaizdą.[5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]