Nuku Hiva

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

8°52′ p. pl. 140°08′ v. ilg. / 8.867°š. pl. 140.133°r. ilg. / 8.867; 140.133

Nuku Hiva (pranc. Nuku Hiva) – sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, didžiausia tarp Markizų salų. Plotas – 339 km².

Sala yra 25 km ilgio, iki 17 km pločio. Kranto linija vingiuota, krantai daug kur statūs, skardingi, yra gilių užutėkių. Centrinę salos dalį užima Toovii plynaukštė, kurios vakarinėje dalyje iškyla Tekao kalnas (1224 m) – aukščiausia Nuku Hivos vieta. Hakaui slėnyje krenta 350 m aukščio Vaipo krioklys. Salą dengia spygliuočių miškai, tropinės džiunglės, yra pievų plotų. Šiaurinėje pakrantėje būdingas sausringas klimatas, ten susidariusi pusdykumė.

2017 m. Nuku Hivoje gyveno 3120 žmonės. Vietos gyventojai – markiziečiai. Sala sudaro komuną. Pagrindinė gyvenvietė – Taiohaė (2183 gyv.).^[1] Salos šiaurės vakaruose yra oro uostas iki kurio nuo Taihoaės veda 50 km ilgio kelias. Verčiamasi žemės ūkiu (duonmedžiai, kolokazijos, manijokai, kokospalmės, vaisiai), žvejyba, gyvulininkyste (ožkos, kiaulės).

Ikikolonijiniais laikais markiziečiai salą buvo pasidalinę į dvi žemes – Te Ii ir Tai Pi. Europiečiai Nuku Hivoje pasirodė XVI–XVII a. Nuku Hivoje 1813 m. išsilaipino JAV laivynas ir įkūrė Medisonvilio koloniją. Amerikiečiai įsivėlė į tarpgentinius karus, o vėliau – į konfliktus su britų banginių medžiotojais. 1842 m. salą užėmė prancūzai. XIX a. dauguma salos gyventojų mirė nuo infekcinių ligų.