Njeengatu
Njeengatu ñe'engatú | |
Kalbama | Brazilija, Venesuela, Kolumbija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 19 000 (?) |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | tupių tupių-gvaranių senoji tupių njeengatu |
Rašto sistemos | lotynų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | San Gabriel da Kašoeira |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-2 | - |
ISO 639-3 | yrl |
Geografinis paplitimas | |
Njeengatu (Nheengatu, ñe’engatú, nyengatú) arba Amazonijos bendroji kalba (port. língua geral da Amazônia) – tupių-gvaranių kalbų pagrindu susidariusi lingua franca, vartojama Amazonijoje: šiaurės vakarų Brazilijoje (San Gabriel da Kašoeiros savivaldybė) ir aplinkiniuose Kolumbijos ir Venesuelos rajonuose. Kalbančiųjų skaičius neaiškus (skaičiai svyruoja tarp 8 ir 30 tūkst.).
Njeengatu kalba sudaryta dabar jau išnykusios tupių kalbos, kurią vartojo rytų Brazilijoje gyvenusios tupinambų, tupinikvimų gentys, pagrindu. Pagal tupinambų vartotą tupių kalbos tarmę jėzuitų misionieriai sudarė standartizuotą žodyną, fonetiką bei pritaikę portugalų kalbos gramatikai naudojo savo evangelinėse misijose Brazilijoje. XVIII a. njeengatu plačiai vartota daugelyje indėniškų Brazilijos kraštų (pietryčių Brazilijoje buvo naudojama jai artima Paulistos bendroji kalba). Šią kalbą vartojo ne tik indėnai, bet ir kreolai. 1759 m. jėzuitai buvo išvaryti iš Brazilijos, evangelizacijai pradėta naudoti portugalų kalba, todėl njeengatu ėmė nykti.
Dabar njeengatu išliko tik Amazonės valstijos šiaurės vakaruose, Negro aukštupio baseine. Pagrindiniai šios kalbos vartotojai yra indėnai banivai, verekenai, bariai, arapasai ir kt. Šią kalbą kaip gimtąją dažnai vartoja tie indėnai, kurių tautinė tapatybė nunykusi, taip pat naudojama kaip lingua franca bendraujant su kitų tautų indėnais, kreolais. 1998 m. San Paulo universiteto profesorius Eduardo de Alameida Navarro ėmėsi kalbos gaivinimo ir mokymo. 2002 m. njeengatu tapo San Gabriel da Kašoeiros savivaldybės oficialia kalba greta portugalų.