Nimfėjus

Koordinatės: 45°14′11.71″ š. pl. 36°25′2.95″ r. ilg. / 45.2365861°š. pl. 36.4174861°r. ilg. / 45.2365861; 36.4174861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

45°14′11.71″ š. pl. 36°25′2.95″ r. ilg. / 45.2365861°š. pl. 36.4174861°r. ilg. / 45.2365861; 36.4174861

Laivo vaizdas ant Nimfėjaus šventyklos sienos (III a. pr. m. e.), Ermitaže

Nimfėjus (sen. gr. Νυμφαι̃ον – šventyklos nimfa) – senovės Graikijos miestas, esantis vakariniame Kerčės sąsiaurio krante. Strabonas Nimfėjų vadino „miestu su puikiu puikiu uostu“.[1]

Nimfėjus įkurtas apie 570-uosius – 560-uosius m. pr. m. e.[2] Nežinoma ar miestas buvo įkurtas kaip nepriklausomas polis ar kaip Pantikapėjaus kolonistų gyvenvietė.

Pirmoje VI a. pr. m. e. pusėje, Nimfėjuje iškilo šventykla, dedikuota Demetrai (ji egzistavo iki V a. pr. m. e.). V a. pr. m. e. mieste vyko aktyvi būstų statyba. 438-437 m. pr. m. e. miestas priklausė Atėnams ir mokėjo forosą talentais.[3] Eschino liudijimu mieste buvo Atėnų įgula. Po jūrų mūšio prie Egospotamų (405 m. pr. m. e.), Nimfėjus atiteko Bosporo carui Satirui pirmajam.[4]

IV a. pr. m. e. pradžioje miestas buvo apjuostas gynybine siena ir netrukus po to buvo sunaikintas dėl tiksliai nežinomos priežasties.[5][6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Страбон. География, VII, 4, 4
  2. Кузнецов В. Д. Ранние апойкии Северного Причерноморья // КСИА, 1991, Nr. 204. − 34 psl.
  3. Гарпократион. Речения десяти ораторов. Нимфей (со ссылкой на ΙX книгу сборника псефизм Кратера).
  4. Эсхин. Против Ктесифонта, ΙΙΙ, 171-172
  5. Скуднова В. М. Раскопки Нимфея в 1958 г. // КСИА, 1961. — Nr. 81. − 65 psl.
  6. Шурпая И. Г. Нимфей, Мирмекий, Тиритака, Торик, Илурат // Античные государства Северного Причерноморья. — М.: Наука, 1984. − 66 psl.