Nikita Michalkovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nikita Michalkovas
rus. Никита Сергеевич Михалков
Nikita Mikhalkov.jpg
Gimė: 1945 m. spalio 21 d. (73 metai)
Maskva
Tėvai: Sergejus Michalkovas
Natalija Končalovskaja
Veikla: Rusijos kino režisierius, aktorius, scenaristas, prodiuseris
Alma mater: Kinematografijos institutas
Commons-logo.svg Vikiteka: Nikita MichalkovasVikiteka

Nikita Michalkovas (rus. Никита Сергеевич Михалков, g. 1945 m. spalio 21 d. Maskva) – Rusijos kino režisierius, aktorius, scenaristas, prodiuseris.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas poetas Sergejus Michalkovas, motina poetė Natalija Končalovskaja, brolis kino režisierius Andrejus Končialovskis.

19631966 m. mokėsi B. Ščiukino teatro mokykloje, 1971 m. baigė Kinematografijos institutą (mokėsi pas M. Rommą). Kine debiutavo kaip aktorius, išgarsėjo sukūręs Kolios vaidmenį filme „Aš vaikštau po Maskvą“ (1964 m., režisierius Georgijus Danelija). 1974 m. sukūrė savo pirmą ilgametražį vesterno stiliaus nuotykinį filmą „Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų“. Kūrybai būdingas subtilus psichologizmas, improvizacija, stiliaus pojūtis, ironija, vaizdo plastinis raiškumas. Jo kino filmuose keliama žmogaus vertės ir unikalumo tema, į žmogų ir į jo situaciją žvelgiama iš istorijos perspektyvos.[1]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų (1974 m.);
  • Meilės vergė (1976 m.);
  • Nebaigta pjesė mechaniniam pianinui, pagal A. Čechovą (1977 m.), San Sebastiano kino festivalio prizas, scenarijaus autorius;
  • Keletas dienų iš Oblomovo gyvenimo, pagal L Gončarovą (1979 m.);
  • Juodosios akys, A. Čechovo kūrybos motyvais (1987 m.), Kanų kino festivalio prizas;
  • Penki vakarai, pagal A. Volodiną (1979 m.);
  • Giminė (1981 m.);
  • Be liudininkų (1983 m.);
  • Urga – meilės teritorija (1991 m.);
  • Saulės išvarginti (1994 m.), scenarijaus autorius; Kanų kino festivalio prizas;
  • Sibiro kirpėjas (1998 m.);
  • 12 (2007 m.), Venecijos kino festivalio prizas;
  • Saulės išvarginti 2 (2010 m.);
  • Saulės smūgis (2014 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

  1. Neringa Kažukauskaitė. Nikita Michalkovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 23 psl.