Nida Vasiliauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nida Vasiliauskaitė (g. 1975 m. gruodžio 21 d.) – Lietuvos publicistė, filosofė, laisvamanė, feministė. [1][2]

Baigė filosofijos bakalauro bei magistro (2000 m.) studijas VU Filosofijos fakultete, apgynė VU filosofijos mokslo krypties disertaciją „Racionalumo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“ (2005 m. birželio 23 d.). Dėsto filosofiją VGTU Humanitarinio instituto Filosofijos ir politologijos katedroje, verčia, rašo akademinius ir publicistinius straipsnius, recenzijas, esė. Nuo 2005 m. naujienų portalo Delfi apžvalgininkė, visuomenės gyvenimo reiškinių komentatorė.

Nuo 2003 m. Lietuvos socialinių mokslų forumo narė, nuo 2003 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narė, Tolerantiško jaunimo asociacijos narė, Naujosios Kairės judėjimo dalyvė. Propaguoja visuomeninės tolerancijos, kosmopolitizmo idėjas, gina teisę protestuoti[3], kritikuoja tradicijas, ksenofobiją, tai, ką laiko stereotipiniu, dogmatizuotu visuomenės mąstymu. [4][5][6]

Publikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kenas Binmore’as: socialinis kontraktas lošimo teorijos kontekste (2003 m.)
  • Racionalaus konsensuso problema: Johnas Rawlsas versus Jeanas – Francois Lyotardas (2004 m.)
  • Teisingumo ir racionalumo trintis Johno Rawlso Teisingumo teorijoje (2005 m.)
  • Jenas Baudrillardas: racionalumo, politikos ir politinės filosofijos erozija (2005 m.)
  • Demokratija be prievartos: socialinė utopija? (2006 m.)
  • Eurofobija ir tautinės tapatybės mistika: ar galime prarasti tai, ko neturime? (2006 m.)
  • „Riba“ kaip aporetinė Jeano-Francois Lyotardo filosofijos prielaida (2006 m.)
  • Juoko teorijos juok(ingum)as: pro et contra Henri Bergson

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos