Nedarna
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Nedarna – palaidotas eroduotas paviršius, skiriantis dviejų uolienų arba skirtingų amžių sluoksnius. Nedarna rodo, kad sedimentacijos procese įvyko pertrauka ir senesni sluoksniai buvo eroduojami, o po kažkokio laiko tarpo, jaunesni sluoksniai pradėjo klostytis ant jų.
Galima išskirti kelis nedarnos tipus:
- Stratigrafinė nedarna – nedarnos tipas tarp vienodai slūgsančių nuosėdinių uolienų, kuris parodo, kad buvo laiko periodas kai senesnės uolienos buvo eroduojamos ar nevyko sedimentacijos procesas.
- Kampinė nedarna – nedarnos tipas kai senesni sluoksniai slūgso tam tikru kampu palyginus su jaunesniais. Tokios nedarnos susidaro, pavyzdžiui, susiklosčius vieniems sluoksniams, vėliau jie pakeliami, išlankstomi ir suraukšlėjami. Vėliau minėti sluoksniai denuduojami. Dar vėliau vyksta naujų sluoksnių sedimentacija.
- Paslėptoji nedarna – kai sluoksniai slūgso tolygiai, bet yra pastebimas palaipsninis uolienų sudėties kitimas.
Be šių pagrindinių nedarnų tipų mokslininkų išskiriamos ir kitos – nedarna tarp kristalinio pamato ir nuosėdinių uolienų, ir t. t.
Nedarnos leidžia atkurti regiono paviršiaus svyruojamuosius judesius, nustatyti uolienų amžių ir palyginti įvairių regionų geologinius pjūvius.