Nešančioji banga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įprasto AM arba FM radijo siųstuvo radijo signalo dažnių spektras. Horizontalioji ašis yra dažnis; vertikali ašis yra signalo amplitudė arba galia. Jį sudaro nešančiosios bangos signalo (C) dažnis fC, o modifikacija yra siaurose dažnių juostose, vadinamose šoninėmis juostomis (SB), tiesiai virš ir žemiau nešančiosios bangos.

Telekomunikacijoje nešančioji banga arba nešantysis signalas – nuolatinė pastovios amplitudės ir dažnio elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia siųstuvas. Nešančioji banga yra moduliuojama (modifikuojama) informaciniu pranešimo signalu tam, kad būtų galima perduoti informaciją.[1]

Ši nešančioji banga paprastai turi daug didesnį dažnį nei pranešimo signalas. Taip yra todėl, kad nepraktiška perduoti signalus žemais dažniais.

Nešančiosios bangos paskirtis paprastai yra arba perduoti informaciją erdvėje kaip elektromagnetines bangas (kaip radijo ryšio metu), arba leisti kelioms skirtingų dažnių nešančiosioms bangoms dalytis bendra fizine perdavimo terpe, naudojant dažnio padalijimo tankinimą (pvz., kabelinėje televizijoje).

Terminas yra kilęs iš radijo ryšio, kur nešančioji banga sukuria bangas, kurios perduoda informaciją (modifikaciją) oru iš siųstuvo į imtuvą. Šis terminas taip pat vartojamas nemodifikuotai spinduliuotei, kai nėra jokio modifikuojančio signalo.[2]

Muzikos įrašų gamyboje nešantysis signalas gali būti valdomas modifikuojančiu signalu, norint pakeisti garso įrašo garso savybes ir suteikti gylio bei judėjimo pojūčius.[3]

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas nešančioji banga kilo iš radijo ryšio sistemos, kur radijo ar televizijos transliacijose informacija per erdvę perduodama radijo bangomis. Viename siuntimo gale informacija modifikuoto signalo pavidalu yra perduodama elektroniniam įrenginiui, vadinamam siųstuvu. Siųstuve elektroninis osciliatorius sukuria sinusinę kintamąją radijo dažnio srovę, ir tai yra nešančioji banga. Informacinis signalas yra naudojamas moduliuoti nešančiąją bangą, pakeičiant kai kuriuos nešančiosios bangos aspektus, kad informacija būtų užfiksuota bangoje. Kintamoji srovė sustiprinama ir nukreipiama į siųstuvo anteną, skleidžiant radijo bangas, kurios perduoda informaciją į imtuvą. Imtuve radijo bangos pasiekia imtuvo anteną, sukeldamos joje mažą svyruojančią srovę, kuri nukreipiama į imtuvą. Imtuve modifikuotas signalas yra išgaunamas iš modifikuotos nešančiosios bangos, ir šis procesas yra vadinamas demoduliacija.

Pernešimo nuotėkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nešančiojo signalo nutekėjimas yra interferencija, kurią sukelia šoninė sąveika arba nuolatinės srovės poslinkis. Ji yra kaip nemodifikuota sinusinė banga signalo pralaidumo ribose, kurios amplitudė nepriklauso nuo signalo amplitudės.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Carrier wave with no modulation transports no information“. University of Texas. Suarchyvuotas originalas 2008-04-14. Nuoroda tikrinta 2008-05-30.
  2. Federal Standard 1037C and MIL-STD-188
  3. Rory PQ (2019-05-08). „What Is Modulation and How Does It Improve Your Music“. Icon Collective. Nuoroda tikrinta 2020-08-23.