Naujoji apaštalų bažnyčia

Naujoji apaštalų bažnyčia – krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje.

Naujosios apaštalų bažnyčios (toliau – NAB) šaknys siekia XIX a. viduryje Anglijoje prasidėjusį irvingistų judėjimą, dar vadintą "Katalikiška apaštališka bažnyčia“. Galima išskirti dvi judėjimo šaknis: viena jų – apie patį presbiterionų kunigą Irving‘ą susibūrę jo pasekėjai, kita – katalikų kunigo George Lutz‘o pasekėjai. Judėjimas įsisiūbuoja nuo 1826 iki 1832 m., kuomet jo dalyviai faktiškai atsiskiria nuo katalikų, presbiterionų ir kitų Anglijoje veikusių krikščioniškų konfesijų, siekdami atkurti apaštalų tarnystę ir tokiu būdu pasiruošti antrajam Kristaus atėjimui. Judėjimo pradžioje pagrindiniai akcentai buvo apokaliptiniai bei charizminiai, greita visuomenės raida, nukrikščionėjimas, interpretuoti kaip artėjančios pasaulio pabaigos ženklai, pabaigos, kuriai reikia ruoštis. Šią pabaigą skelbė ir pranašystės dovanas turintys bažnyčios vadovai (pranašystė, greta kitų charizminių apraiškų, buvo labai būdinga ankstyvajam irvingistų judėjimui). 1832 m. judėjime buvo įšventinti pirmieji apaštalai, tuo paskelbiant katalikiškosios apaštališkos bažnyčios pradžią. Siekdami suvienyti krikščionybę, naujosios bažnyčios vadovai 1836 m. aplinkraščiu krikščioniškų bažnyčių vadovams ragino susivienijus laukti Kristaus atėjimo, nors suprantama, kad į tokį kvietimą kitos krikščionių bažnyčios neatsiliepė. Tačiau visgi irvingistų judėjimas gan greitai išplito į Šveicariją ir Vokietiją. Reikėtų pastebėti, kad viena pirmųjų irvingistų bendruomenių kontinentinėje Europoje susikūrė Klaipėdoje.

Irvingistų judėjime netrukus įsivyravo nuomonė, kad grįžtantį Kristų turėtų pasitikti tiek pat apaštalų, kiek jų buvo evangeliniais laikais – 12, ir kad 12 įšventintų apaštalų turėtų sulaukti Kristaus atėjimo, todėl, įšventinus pirmuosius 12 apaštalų, naujų apaštalų šventinti nebuvo ketinama. Tokiu būdu buvo užprogramuota krizė, nes jau 1860 m. iš 12 įšventintų apaštalų bebuvo likę tik šeši. Suvokdami šią problemą kaip gresiančią judėjimo suirimui, Vokietijos bendruomenių vadovai reikalavo naujų apaštalų įšventinimo, tačiau su tuo nesutiko Anglijos apaštalai. Galiausiai, 1863 m., vokiečių bendruomenių atstovai susirinko Hamburge ir įšventino naujus apaštalus, kuriuos Anglijoje veikusios irvingistų bendruomenės pripažinti atsisakė. Tokiu būdu irvingistų judėjimas skilo, ir Vokietijoje susikūrė Naujoji apaštalų bažnyčia. Anglijos irvingistų judėjimas pamažu silpo, o NAB vis augo. NAB nuo pat pradžių pasirinko lankstų funkcionalumo kelią, šventino tiek apaštalų, kiek reikėjo vis augančiam judėjimui stiprinti, ir tai bent iš dalies užtikrino šios bažnyčios gyvybingumą. Taip pat reikia pastebėti, kad išskirtiniu charizmiškumu gyvavimo pradžioje pasižymėjęs judėjimas, paneigęs hierarchinius modelius, vėliau labai sėkmingai institucionalizavosi, tad šiandieninė NAB su savo gerai struktūrizuota veikla yra beveik visiška priešingybė ankstyvajam irvingizmui.

Šiandien NAB vadovauja apaštalų kolegija, kurios priešaky stovi vyriausiasis apaštalas, reziduojantis Šveicarijoje, Ciūriche. Bažnyčios struktūra yra švelniai hierarchinė, primenanti katalikų Bažnyčią, netgi vyriausiasis apaštalas yra įvardijamas apaštalo Petro įpėdiniu, kaip ir Romos popiežius. Vyriausiąjį apaštalą pasirenka jo pirmtakas iš apaštalų kolegijos narių; jei taip neįvyksta (pvz., netikėtos vyriausiojo apaštalo mirties atveju), jis yra išrenkamas kolegijos.

Atskiriems NAB regionams vyriausiasis apaštalas skiria vadovauti apaštalus, jam talkina vyskupai. Kitos, žemesnės pareigybės NAB yra krašto evangelistas, krašto vyresnysis, bendruomenėms vadovauja kunigai, diakonai.

Pagal tikėjimo išpažinimą NAB yra krikščioniška bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų, tačiau ypatingą vietą suteikianti apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, per kuriuos teikiami sakramentai, ir aplink kuriuos telkiasi tikroji Dievo tauta. NAB iš daugumos kitų krikščioniškų bažnyčių išsiskiria gan nežymiu susidomėjimu krikščionių vienybės (ekumenizmo) klausimais, mažai dėmesio (organizaciniame lygmenyje) skiria taip pat ir dalyvavimui visuomenės gyvenime, aktualių klausimų aptarimui, vietoje to visą dėmesį sutelkia į vidinį bendruomenės gyvenimą, kuriam teikiama ypatinga reikšmė. Bendruomenės viduje labai išvystyti savitarpio pagalbos mechanizmai, pvz., turtingesnių šalių bendruomenės stipriai padeda vargingiau gyvenančioms (pvz., Lietuvoje gan išvystytas NAB maldos namų tinklas egzistuoja išskirtinai dėl gausios paramos iš užsienio). Galima spėti, kad NAB bendruomenių populiarumas Lietuvoje ankstyvuoju atgautos Nepriklausomybės laikotarpiu taip pat susijęs su gausia labdara: jai pasibaigus, bendruomenes lankančiųjų skaičius gerokai sumažėdavo.

Naujoji apaštalų bažnyčia Lietuvoje

Bažnyčia Vilniuje (Rasose)

Bažnyčia Kaune

Bažnyčia Kretingoje

Pirmoji irvingistų bendruomenė dabartinės Lietuvos teritorijoje suformuota jau XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Klaipėdoje tuomet veikė maždaug 20 asmenų bendruomenė, kurią sudarė daugiausiai škotų kilmės asmenys. Vėliau bendruomenė atsirado Karaliaučiuje – pastaroji vėliau, iš irvingistų judėjimo susiformavus NAB, tapo regioniniu NAB centru. 1867 m. joje buvo 411 narių, o jau po kelerių metų jų skaičius išaugo dvigubai.

Po 1923 m. sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos, dalis NAB parapijų atsidūrė Lietuvos Respublikos administruojamoje teritorijoje. Čia veikė Šilutės, Priekulės, Paleičių, Saugų ir Klaipėdos parapijos. Seniausia iš jų yra Šilutės parapija, įsteigta 1902 m., padedant 1898 m. įsteigtai Tilžės parapijai. Steigimo metu parapijoje buvo apie 150 tikinčiųjų, iki 1934 m. ji išaugo iki 250 tikinčiųjų, turėjo savo maldos namus. Pamaldos šioje bažnyčioje vyko iki 1944 m. Klaipėdos parapija buvo įsteigta 1910 m., taip pat padedant 1898 m. įsteigtai Tilžės parapijai. Tiek Klaipėdos, tiek Priekulės parapijos turėjo savo pastatus.

Be Mažosios Lietuvos, pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu NAB parapijos veikė taip pat ir Kybartuose, Drazdynuose bei Vištytyje. Kybartų parapija buvo įsteigta dar 1914 m. Stalupėnų parapijos iniciatyva, turima žinių apie pastarosios parapijos leidžiamą laikraštį bei turėtus maldos namus. Turima duomenų apie bent vienos parapijos registraciją pagal Draugijų įstatymą (1925 m. Kybartų parapija buvo įregistruota Vilkaviškio apskrities viršininko). Ar minėtos bendruomenės buvo traktuojamos kaip religinės organizacijos, nėra žinoma: bent jau Kėdainių bendruomenei teisė vesti metrikacijos knygas (tikybinėms organizacijoms tai buvo leidžiama) nebuvo suteikta.

Taigi pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu NAB Lietuvoje veikė ir turėjo bent 9 bendruomenes. Sovietų okupacijos metais šios bažnyčios veikla Lietuvoje nutrūko: tam įtakos turėjo tiek sovietinės represijos, tiek tai, kad nemaža bendruomenių narių dalis galėjo pasinaudoti repatriacijos į Vokietijos Federacinę Respubliką teise.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos Naujoji apaštalų bažnyčia buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-14 potvarkiu Nr. 166p. Šiandien LNAB yra susiskirsčiusi į du regionus – Rytų ir Vakarų, vakarų regionas kuruoja 31 bendruomenę, o rytų regionas – 24. Nepriklausomybės laikotarpiu buvo įregistruotos taip pat ir 15 LNAB bendruomenių, kurios, 2000 m. nustačius Bažnyčios struktūrą, buvo paliktos be juridinio asmens teisių, tad šiuo metu LNAB atstovauja keturi juridiniai asmenys: religinė bendrija: Lietuvos Naujoji apaštalų bažnyčia (įregistravimo kodas – 9209245), Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios religinis centras Vilniuje (įregistravimo kodas – 9205747), Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios Vakarų regiono valdyba (įregistravimo kodas – 9205823), bei Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios Rytų regiono valdyba (9205785). Bažnyčiai Lietuvos mastu vadovauja LNAB religinis centras Vilniuje, kurio valdymo organą – prezidiumą – sudaro trys nariai, iš kurių du – LNAB Rytų ir Vakarų regionų valdybų prezidentai.

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 436 Naujosios apaštalų bažnyčios tikybą išpažįstantys asmenys. Šis skaičius gerokai skiriasi nuo pačios bažnyčios pateikiamos statistikos. 1999 m. išleistame žinyne "Religijos Lietuvoje“, kurio duomenys atspindi pačių religinių bendruomenių pateikiamus skaičius, nurodoma, kad Naujoji apaštalų bažnyčia turi 5,6 tūkst. narių, t. y., beveik 13 kartų daugiau, nei per gyventojų surašymą.

2017 m. LR Seimas suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai.

Nuorodos

• Lietuvos Naujoji apaštalų bažnyčia