Narmero paletė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Narmero paletės abiejų pusių nuotrauka

Narmero paletėSenovės Egipto reljefu dekoruotas akmuo. Tai vienas iš garsiausių ir ankstyviausių Senovės Egipto kultūros artefaktų, sukurtas apie 3000 m. pr. m. e., jame užrašyti vieni iš anksčiausių išlikusių egiptietiškų hieroglifų. Narmero paletė eksponuojama Kairo Egipto muziejuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Narmero paletė buvo rasta apie 1890−1900 m. kasinėjant senovinio Egipto Hierakonpolio archeologinėje vietovėje, buvusios dievo Horo šventyklos vietoje vadovaujant britų archeologui James Quibell. Paletėmis vadinami plokštės pavidalo, šiek tiek iš abiejų pusių į išorę gaubti akmenys, skirti makijažo ir dažų medžiagų smulkinimui Senovės Egipte. Makijažo mišinį egiptiečiai tepdavo apie akis − tai padėdavo apsaugoti akis nuo dykumų saulės. Kartais šie akmenys būdavo dideli ir dekoruoti iškaltais reljefais. Narmero paletė yra 64 cm aukščio ir 42 cm pločio plačiausioje vietoje. Ši akmens plokštė pagaminta iš skalūno (ar pilkakmenio) ir tikriausiai buvo skirta religinėms ceremonijoms, o ja paruoštas makijažo mišinys tikriausiai buvo tepamas ant dievo statulos. Akmuo yra labai gerai išsilaikęs − tai paaiškinama tuo, kad jis religinių ceremonijų metu buvo užkastas su kitais religiniais objektais.

Ant Narmero paletės vaizduojamas Senovės Egipto suvienijimas tarp Aukštutinio ir Žemutinių Egipto karalysčių ar suvienijimo siekis. Paletei suteiktas legendinio karaliaus Narmero vardas, kuris buvo pirmuoju iš pirmosios Egipto karalių dinastijos, tačiau nežinoma, nei kada jis gyveno, nei kada net apytiksliai buvo suvienytas Senovės Egiptas. Akmens dirbinys galėtų būti sukurtas 3150−2950 m. pr. m. e. laikotarpyje. Karaliaus Narmero vardas užrašytas hieroglifais abiejų paletės pusių viršuje centre su jo rūmų eskiziniu pavaizdavimu. Iš abiejų karaliaus vardo pusių pavaizduotos karvių galvos, vaizduojančios saulės deivę ir tikriausiai išreiškiančios karaliaus vietą danguje.

Vienoje paletės pusėje karalius pavaizduotas viena ranka laikantis paklupdytą priešą už plaukų ir kita iškėlęs buožę smogti priešui. Karalius dėvi baltą Aukštutinio Egipto karalystės karūną, o prie jo diržo pavaizduota jaučio uodega − ceremoninis Egipto karalių atributas, simbolizuojantis valdžią. Karaliaus pavaizduotas taip, kaip buvo nusistovėję visame Senovės Egipto mene: akys, pečiai ir rankos frontaliai, galva ir kojos iš profilio. Karalius pavaizduotas išdidintas lyginant su kitomis figūromis pabrėžiant jo vertę. Priešas pavaizduotas nuogas − pažeminimo išreiškimas. Iš už karaliaus nugaros pavaizduotas žmogus, atnešęs jo sandalus ir apsiplovimo indą. Tiek jis, tiek nugalėtas priešas įvardinti hieroglifais. Sakalas − dievo Horo simbolis, šeši papirusai tikriausiai simbolizuoja 6000 priešų armiją ar Nilo deltą, kurią siekė užvaldyti karalius. Žemiau pavaizduoti du išsigandę bėgantys priešai.

Kitoje paletės pusėje karalius pavaizduotas su Žemutinio Egipto karūna, lydimas sandalų nešėjo ir dar vienos ilgaplaukės figūros bei keturių simbolių nešėjų, išėjęs apžiūrėti karo belaisvių. Paletės centre vaizduojamos dvi fantastiškos būtybės ilgais, susivijusiais kaklais, suvaldomos dviejų vyrų su virvėmis. Šios figūros gali simbolizuoti tiek karą tarp Aukštutinio ir Žemutinio Egiptų, tiek jų suvienijimą. Apatinėje scenoje pavaizduotas jautis, karališkosios galios simbolis, trypiantis priešą ir griaunantis miesto tvirtovę.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]