Narkolepsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Narkolepsija (gr. narkē – sustingimas ir lēpsis – priepuolis) – liga, pasižyminti staigiais mieguistumo ar miego priepuoliais.

Prasideda be aiškios priežasties arba po encefalito, galvos smegenų traumos, augant augliui. Narkolepsijai atsirasti turi įtakos paveldimumas. Miego priepuoliai prasideda įvairiomis aplinkybėmis (net darbe, einant, važiuojant) ir trunka nuo 1 iki 10 min. Ligoniui kartais dar pasitaiko katalepsijos priepuolių, sutrinka miegas. Gydoma vaistais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NarkolepsijaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 91 psl.