Narcisistinis asmenybės sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Narcisistinis asmenybės sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ypatingas dėmesio sutelkimas į save. Kaip ir turintys histrioninį asmenybės sutrikimą, turintieji narcistinį sutrikimą siekia dėmesio ir pasididžiavimo. Šie žmonės išaukština savo pasiekimus, tikisi, kad kiti juos pripažins kaip pranašesnius. Išrankūs draugams, nes mano, kad ne kiekvienas vertas būti jo/jos draugu. Stengiasi palikti kitiems puikų įspūdį tačiau sunkiai išlaiko ilgalaikius santykius. Paprastai nesuinteresuoti kitų žmonių jausmais.

Sąvoką pirmą kartą panaudojo Heinz Kohut 1971 m.

Tarp vyrų šis sutrikimas paplitęs kiek labiau.[1]

Diagnozavimo kriterijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažiausiai penki iš žemiau išvardintų kriterijų būtini šio sutrikimo diagnozavimui (jie turi būti visaapimantys, t. y. pasireiškiantys visuose santykiuose ir situacijose, o ne keliuose konkrečiuose atvejuose):

  1. milžiniškas savo reikšmingumo vertinimas
  2. fantazijos, kuriose vyrauja neribota sėkmė, galia, grožis ar ideali meilė
  3. tikėjimas, kad jis ar ji yra „ypatingas“ ir gali būti suprastas/suprasta tik kitų ypatingų žmonių
  4. reikalauja perdėto žavėjimosi
  5. naudojimasis kitais siekiant savo tikslų
  6. empatijos trūkumas
  7. pavydumas arba tikėjimas, kad kiti jam/jai pavydi
  8. arogantiškas elgesys

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Grijalva, Emily; Newman, Daniel A.; Tay, Louis; Donnellan, M. Brent; Harms, Peter D. (2015). „Gender differences in narcissism: A meta-analytic review“. Psychological Bulletin. 141 (2): 261–310. doi:10.1037/a0038231. PMID 25546498. Suarchyvuota iš originalo 17 February 2017.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]