Nakties dangaus švytėjimas
Nakties dangaus švytėjimas – reiškinys, matomas naktį giedrame danguje, kai nešviečia Mėnulis. Dažniausiai dėl fotocheminių reakcijų švyti aukštesni nei 70 km atmosferos sluoksniai. Iš apšviestosios Žemės rutulio dalies į neapšviestąją patekus Saulės radiacijai, būna liuminescencinis atmosferos švytėjimas. 20–30 % nakties dangaus švytėjimo yra iš žvaigždžių, Zodiako šviesos. Nakties dangaus švytėjimas yra maždaug 5000 kartų silpnesnis už Mėnulio pilnaties šviesą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nakties dangaus švytėjimas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |