Labanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Labanas (hebr.לָבָן‏‎ – „būti baltam“[1]) – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygoje, Betuelio sūnus, Rebekos, Izaoko žmonos, brolis, Rachelės ir Lėjos tėvas.[2][1]

Pasakojama, kad Labanas gyvenęs Harane; pas jį apsistojęs sūnėnas Jokūbas, kuomet turėjęs bėgti iš namų. Kad galėtų vesti Labano dukterį Rachelę, Jokūbas įsipareigojęs savo dėdei tarnauti septynerius metus. Visgi savo sūnėną Labanas apgavęs, ištekindamas už jo dukterį Lėją. Norėdamas vesti Rachelę, Jokūbas įsipareigojęs dėdei tarnauti dar septynerius metus. Pats Jokūbas taip pat apgavęs Labaną: pasakojama, kad jo avių bei ožkų kaimenė tapusi gausesnė ir sveikesnė nei dėdės. Galiausiai Jokūbas slapčiomis išvykęs į Kanaano kraštą, o Labanas ėmęs jį vytis, tačiau sapne buvęs Dievo įspėtas nedaryti Jokūbui nieko blogo. Jokūbas ir Labanas išsiskyrę, pastarasis grįžęs atgal į Haraną.[2]

Anot olandų tyrinėtojo K. van der Toorn, šio personažo vardą bandyta sieti su asirų dievybe Laban, kuri dar buvo garbinama Naujosios Asirijos karalystės laikais. Apie šią dievybę žinoma labai mažai, nėra aišku, kokios buvo jos funkcijos; dievybės vardą buvo bandoma kildinti iš Labnān. Pagal šią interpretaciją Labanas iš pradžių buvęs vakarų semitų dievybė, garbinta Libane. Visgi K. van der Toorn tokią interpretaciją laiko menkai pagrįsta.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 498. ISBN 90-04-11119-0.
  2. 2,0 2,1 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993., 207 psl.