Mykolas Valevskis

Mykolas Valevskis

Valevskiai

Piežchala (herbas)

Gimė	1735 m.
Mirė	1806 m. (~71 metai)

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Mykolas Valevskis

Mykolas Valevskis (1735–1806) – ATR valstybinis veikėjas, Krokuvos pakamaris (1776–1785), paskutinis Seradzo vaivada (1785–1792).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Valevskių giminės atstovas, herbo „Peršchala“ savininkas.

1764 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Lenčicos vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą^[1].

Andriaus Mokronovskio konfderacijos narys ir seimo deputatas nuo Krokuvos vaivadijos 1776 metais^[2]. Buvo Keverių metų seimo konfederacijos nariu^[3]. Ketverių metų (1788–1792) seimo metu Mykolas Valevskis pateikė Lenkijos armijos didinimo projektą iki 100 tūkstančių kareivių.

Libertovo seniūnas, Baro konfederacijos maršalka Krokuvos vaivadijoje (1771 m. gruodžio 14 d.)^[4], karaliaus kamergeris (1779), Krokuvos pakamaris (1776–1785), nacionalinės kavalerijos rotmistras (1789). 1792 metais Mykolas Valevskis buvo įtrauktas į deputatų ir senatorių sąrašą, sudarytą Rusijos pasiuntinio Jakovo Bulgakovo^[5].

Krokuvos vaivadijos konfederacijos maršalka ir generalinė Karūnos konfederacijos Targovicos konfederacijoje konsuliaras (1792).

Švento Stanislovo (1778) ir Baltojo erelio (1785) ordinų kavalierius^[6].

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona – Jadvyga Turno

Vaikai:

Karolina Tereza Valevska (1788–1846), vyras (1799–1814) – grafas Aleksandras Pranciškus Chodkevičius (1776–1838)
Teodora Valevska, vyras – Karūnos didysis vėliavininkas Janas Kazimieras Steckis (m. 1820).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Akt elekcyi Roku Tysiąć Siedemset Sześćdziesiątego Czwartego, Miesiąca Sierpnia, Dnia dwudziestego siódmego, s. 64.
↑ Volumina Legum, t. VIII, Petersburg 1860, s. 528.
↑ Kalendarzyk narodowy y obcy na rok … 1792. …, Warszawa 1791, s. 309.
↑ Władysław Konopczyński, Konfederacja barska, t. I, Warszawa 1991, s. 429.
↑ Łukasz Kądziela, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej. Fryderyk Moszyński w latach 1792–1793, Warszawa 1993, s. 46, Сборник Русского исторического общества, t. 47,Petersburg 1885, s. 271.
↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 234.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai: Mikalojus Malachovskis	Seradzo vaivada 1785–1792	Po to: -

[1] Akt elekcyi Roku Tysiąć Siedemset Sześćdziesiątego Czwartego, Miesiąca Sierpnia, Dnia dwudziestego siódmego, s. 64.

[2] Volumina Legum, t. VIII, Petersburg 1860, s. 528.

[3] Kalendarzyk narodowy y obcy na rok … 1792. …, Warszawa 1791, s. 309.

[4] Władysław Konopczyński, Konfederacja barska, t. I, Warszawa 1991, s. 429.

[5] Łukasz Kądziela, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej. Fryderyk Moszyński w latach 1792–1793, Warszawa 1993, s. 46, Сборник Русского исторического общества, t. 47,Petersburg 1885, s. 271.

[6] Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 234.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]