Mikalojus Malachovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikalojus Malachovskis
Malachovskiai
Malachovskių herbas
Malachovskių herbas
Gimė 1730 m.
Mirė 1784 m. rugsėjo 29 d. (~54 metai)
Tėvas Janas Malachovskis
Motina Izabelė Chumiecka
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas
Šv. Stanislovo ordinas
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas

Mikalojus Malachovskis (1730 m. – 1784 m. rugsėjo 29 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Lenčicos (17731775) ir Seradzo vaivada (1775–1784), Opočno seniūnas, antros nacionalinės kavalerijos brigados rotmistras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Malachovskių giminės atstovas, herbo „Nalench“ savininkas. Karūnos didžiojo kanclerio Jano Malachovskio (1698–1762) ir Izabelės hCumieckos (m. 1783) vyresnysis sūnus.

1758 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) į seimą nuo Sandomiro vaivadijos. 1764 metais Čartoriskių partijos narys ir pasiuntinys į konvokacinį seimą. Tais pačiais 1764 metais palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. 1773 metais Mikalojus Malachovskis buvo paskirtas Lenčicos vaivada, o 1775 metais gavo Seradzo vaivados pareigybę.

Švento Stanislovo (1766) ir Baltojo erelio (1776 m. gruodžio 13 d.) ordinų kavalierius.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1759 metais vedė Mariana Evą Menčinską (1741 – po 1785). Vaikai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Kazimieras Dambskis
Seradzo vaivada

17751784
Po to:
Mykolas Valevskis