Musteikių apylinkė
55°29′š. pl. 25°48′r. ilg. / 55.49°š. pl. 25.80°r. ilg.
.svg){kind=small} Musteikių apylinkė
| ||
| Centras | Musteikiai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Tauragnų valsčius | |
| Apskritis | Utenos apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Utenos rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Utenos seniūnija, Tauragnų seniūnija | ||
Musteikių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Tauragnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Utenos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Sirvydžių apylinkė, dalis Stūčių apylinkės ir dalis Balčių apylinkės, o dalis Musteikių apylinkės prijungta prie Tauragnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Musteikių apylinkė prijungta prie Spitrėnų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Ąžuolo“ ir „Rytų aukštaičio“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
65,52 | „Ąžuolo“ kolūkis, „Rytų aukštaičio“ kolūkis [5] | 24 kaimai, 7 vienkiemiai | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 175
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 3
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 52–53
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 60–62
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 511