Muhamedas Daudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Muhamedas Daudas
Mohammed Daoud Khan.jpg
Muhamedas Daudas
Gimė 1909 m. liepos 18 d.
Kabulas, Afganistanas
Mirė 1978 m. balandžio 27 d. (68 metai)
Kabulas, Afganistanas
Pareigos Afganistano prezidentas
1973–1978 m.
Ministras pirmininkas
1953–1963 m.
Gynybos ministras
1946–1953 m.

Muhamedas Daudas Chanas (pušt. محمد داود خان; ‎1909 m. liepos 18 d. – 1978 m. balandžio 27 d.) – Afganistano pirmasis prezidentas, vadovavęs 1973−1978 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muhamedas Daudas buvo kilęs iš ilgą laiką Afganistaną valdžiusios giminės. Jis buvo Muhamedo Zahiro pusbrolis. Jo tėvas Muhamedas Azizas 1917−1919 m. buvo Afganistano užsienio reikalų ministras. Mokėsi Kabule ir Prancūzijoje. Po to siekė karjeros tarnaudamas kariuomenėje ir 1939 m. iškilo iki kariuomenės vado posto. 1946−1953 m. užėmė Afganistano gynybos ministro postą ir 1953−1963 m. buvo Afganistano ministras pirmininkas. Jis iš karto ėmėsi šalies modernizavimo. Priėmė paramą tiek iš TSRS, tiek iš JAV, praplėtė moterų teises, ragino moterų nebedėvėti šydų viešumoje. Buvo tvarkomi keliai, statomi fabrikai ir hidroelektrinės. 1947 m. Afganistano rytuose susikūrė nepriklausomas Pakistanas. Afganistanas nepripažino Diurando linijos valstybine siena, kilo puštūnų neramumai, kurie privedė prie to, kad Pakistanas uždarė sieną su Afganistanu. Muhamedas Daudas palaikė Pakistano puštūnų atsiskyrimo ir nepriklausomos valstybės, Puštūnistano sukūrimą, atvirai konfliktavo su Pakistano prezidentu Muhamedu Ajubu. 1955 m. Afganistane apsilankė TSRS politiniai lyderiai Nikita Chruščiovas ir Nikolajus Bulganinas. Jie pasiūlė M. Daudui 100 mln. dolerių paskolą ir vėliau tais metais suteikė 25 mln. dolerių vertės karinės paramos. Visuomenėje kilo nepasitenkinimas M. Daudu tiek dėl jo Puštūnistano valstybės idėjos propagavimo, tiek dėl ryšių su komunistine SSRS. Konfliktas su Pakistanu paveikė prekybą.

1963 m. Muhamedas Zahiras privertė M. Daudą atsistatydinti ir perėmė tiesioginį šalies valdymą. Kitais metais įtvirtino konstitucinę monarchiją ir apribojo valdančios giminės nariams galimybes užimti svarbius postus vyriausybėje, taip atkirsdamas Muhamedą Daudą iš kišimosi į politiką. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje kilus sausroms ir badui nepasitenkinimas karaliumi didėjo. 1973 m., kai Muhamedas Zahiras buvo išvykęs į Italiją akies operacijai, liepos 17 d. įvyko Muhamedo Daudo perversmas šalyje. Kariuomenės remiamas jis paskelbė, kad panaikina monarchiją ir įkuria respubliką, pasiskelbė prezidentu. Zahiras nusprendė nepradėti pilietinio karo ir rugpjūčio 24 d. atsisakė sosto. Iš tikro respublika buvo tik politinis M. Daudo lozungas, nes jis tapo faktiniu diktatoriumi. Jis paleido įstatymų ruošėjus ir uždraudė visas partijas, 1975 m. pasirašė neutraliteto ir neagresijos sutartį su TSRS, kas sukėlė islamistinių grupių nepasitenkinimą. Vidaus politikoje M. Daudas po to siekė atsiriboti tiek nuo TSRS, tiek nuo JAV įtakos, sustiprinti ryšius su kitomis islamiškosiomis valstybėmis. Jis siekė apriboti valstybinę nuosavybę ir skatino privatų verslą. Tai priešiškai nuteikė kairuolišką Afganistano liaudies demokratinę partiją. M. Daudui pabandžius iš kariuomenės pašalinti kairuoliškus karininkus 1978 m. balandžio 27 d. šie sukilo. Muhamedas Daudas buvo nužudytas kartu su šeima ir rėmėjais. Po jo prezidentu tapo Nur Muhamedas Tarakis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]