Molnija-M

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Molnija-8K78M“

„Molnija-M“ arba „Molnija-8K78M“ (rus. Молния 'žaibas') buvo Rusijos (prieš tai TSRS) nešančioji raketa, sukurta tarpkontinentinės balistinės raketosR-7“ pagrindu. Iš esmės projektuota norėjus ištaisyti startinio variklio 8K78 trečios pakopos trūkumus. Pirmąkart paleista 1964 m., pakeitė savo pirmtakę „Molnija“ raketą 1965 m. pabaigoje. Raketos gamyba kainavo 39 mln. JAV dolerių (pagal 1985 m. kursą).

Buvo pagaminti keturi raketos variantai: pirminis, 2BL, ML, SOL.

Raketa viso atliko 297 skrydžius, iš kurių 21 pasibaigė avarija. Paskutinė avarija įvyko 2005 m. birželio 21 d., kai sugedus trečiajai pakopai raketos krovinys ryšių palydovas „Molnija-3K“ nepasiekė orbitos.[1] Paskutinį skrydį „Molnija-M“ raketa atliko 2010 m. rugsėjo 30 d. Ją pakeitė „Sojuz-2/Fregat“.[2]

Didžiąją dalį eksploatacijos laikotarpio „Molnija-M“ raketa buvo naudojama palydovų „Molnija“ ir „Oko“ iškėlimams į Molnija orbitas, kuriose dėl aukšto ekscentriciteto palydovai gali apsistoti ties ašigalio regionais. Taip pat gabeno programų „Venera“ ir „Luna“ kosminius aparatus.

Charakteristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Funkcija trijų pakopų raketa-nešėja
Gamintojas CSKB-Progress
Pradėta naudoti 1964 m. vasario 19 d.
Pradinė masė 305 460 kg
Ilgis 43,4 m
Skersmuo 2,95 m
Krovos galia 1800 kg krovinys
Skrydžio aukštis 820 km

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]