Mokytojo knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mokytojo knyga arba Ekleziasto knyga, Koheleto knyga (sen. gr. Ἐκκλησιαστής, hebr.קֹהֶלֶת‎‏‎ = qōheleṯ) – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama išminties knygų grupei. Knygos autoriumi simboliškai laikomas karalius Saliamonas.

Šioje knygoje Koheletas (mokytojas) kaip ir Jobas svarsto amžiną klausimą kodėl gyvenimas atrodo toks beprasmiškas. „Filosofas“ Koheletas yra vadinamas karaliumi, Dovydo sūnumi. Kad ir kas jis būtų buvęs, Koheletas, kaip ir visi išminčiai, žvelgia atgal į patirties ir apmąstymų kupiną gyvenimą. Kad ir kaip atkakliai žmonės stengtųsi siekti išminties, pasisekimo, teisingumo, jų pastangų rezultatai būsią tik trumpalaikiai ir menki. Ieškoti ko nors tvaraus gyvenime, anot Koheleto, tėra „vėjo gaudymas“. Toks pesimistinis požiūris kyla iš to, kaip Koheletas supranta Dievą. Jis tiki į Dievą, bet mano, kad mums niekada nebus duota žinoti kokie yra tikrieji jo ketinimai. Knygoje apmąstomas grynai žmogiškųjų interesų apriboto gyvenimo skurdumas.[1] Tai filosofinių aforizmų rinkinys, kur mintis juda laisvai, kartojasi, tikslina save pačią.

Manoma, kad knyga sukurta Palestinoje apie III a. pr. m. e., joje galima rasti daug paralelių su senovės egiptiečių „Arfininko giesme“, „Nusivylusiojo pasikalbėjimu su savo siela“.

Iš Ekleziasto knygos kilę tokie žymūs posakiai kaip „tuštybių tuštybė, visa – tuštybė“, „nieko naujo po saule“, „visa tuštybė ir ganymas vėjo“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.
  • „Ekleziastas“, iš: Senovės Rytų poezija, sudarė Sigitas Geda. Vilnius: Vaga, 1991, p. 314–336.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]