Mirdza Ķempe
Mirdza Ķempe | |
---|---|
Gimė | 1907 m. vasario 9 d. Liepoja, Rusijos imperija |
Mirė | 1974 m. balandžio 12 d. (67 metai) Ryga, Latvija |
Palaidotas (-a) | Rainio kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Eriks Ādamsons, Linards Naikovskis |
Veikla | poetė, vertėja, mokytoja |
Mirdza Kempė (latv. Mirdza Ķempe; 1907 m. vasario 9 d. Liepojoje, Rusijos imperija – 1974 m. balandžio 12 d. Rygoje) – Latvijos poetė, vertėja, mokytoja.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Mirdza Ķempe gimė Liepojoje (dab. Latvija). 1915–1919 m. Mokėsi I-oje Liepojos pradinėje mokykloje. 1925 m. baigė pirmąją Liepojos vidurinę mokyklą.
Pirmasis eilėraštis „Ne jums!“ 1923 m. paskelbtas laikraštyje „Kurzemes vārds“. Tais pačiais metais ji išvertė Puškino „Mocartą ir Salierį“ į latvių kalbą.
1927 m. įstojo į Latvijos universitetą Rygoje, bet dėl pinigų stygiaus turėjo palikti universitetą. 1928 m. Ķempė pradėjo dirbti „Rīgas radiofons“ pranešėja.
1931 m. susituokė su rašytoju Eriku Adamsonu.
Ji vertė kūrinius iš rusų, anglų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbų.
Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo evakuota į Maskvą, Astrachanę ir Ivanovą. Ji rašė pjeses, lyrines miniatiūras ir eilėraščius.
Palaidota Liepos kapinėse, Rygoje.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ji buvo apdovanota Latvijos TSR valstybine premija (1958 m.), TSRS valstybine premija (1967 m.) ir Raudonosios darbo juostos ordinu.
1971 m. suteiktas Višva-Bharati universiteto garbės daktaro diplomas už darbus urdų kalba. 1989 m. vasario 9 d. Liepojoje (architektas Ligita Ulmanė), bei Rygoje, pastatyti paminklai Mirdzai Ķempei. Jos vardu pavadinta gatvė Liepojos Ezerkrasto rajone.
Poezija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mirdza Kempė išleido 15 poezijos rinkinių: „Rīta vejš“ (1946), „Gaisma akmenī“, „Ērkšķuroze“ (1972), „Mīlestības krāšņais“, „Dzintara spogulis“ (1968), „Mirkļu mužiba“ ir kitus.
|
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pirms 40 gadiem mirusi dzejniece un tulkotāja Mirdza Ķempe, 2014-04-12. Nuoroda tikrinta 2019-04-06.