Minimalaus efekto teorija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Minimalaus efekto teorija teigia, kad spauda ir kitos žiniasklaidos priemonės gali tik sustiprinti žmonių įsitikinimus, tačiau negali paveikti nuomonės ar elgesio.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ši teorija pradėta naudoti politikos moksluose JAV, kuomet buvo pradėtas tirti rinkėjų elgesys tarp 1940-ųjų ir 1960-ųjų metų. Teorija buvo susieta su prielaida, jog rinkėjai turi tvirtą nuomonę ir žino, kiek jų nuomonė sutampa su politikų nuomone, todėl politikų agitacijos žiniasklaidoje rinkėjams nedaro jokios įtakos.
Bėgant laikui, ši teorija pradėta kritikuoti ir tyrėjai pradėjo teigti, jog rinkėjai iš tiesų turi abejonių, susijusių su jų ir politikų nuomonėmis, ir tai daro poveikį jų veiksmams rinkimų metu.[2] Toks požiūris lėmė tai, jog padaugėjo tyrimų, kurie tiek patvirtina, tiek paneigia minimalaus efekto teoriją.[3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Mediatizacijos įtaka politinės komunikacijos kultūrai“, Simona Statneckytė, ISSN 1392-3137. Tiltai, 2013, 3, psl 155.[[https://web.archive.org/web/20170107102826/http://journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/viewFile/465/pdf Archyvuota kopija 2017-01-07 iš Wayback Machine projekto.]]
- ↑ Lynn Vavreck (2001) "Voter Uncertainty and Candidate Contact: New Influences on Voting Behavior", Chapter 6 in Roderick P. Hart and Daron R. Shaw, eds, Communication in U.S. Elections: New Agendas, Rowman and Littlefield Publishers: Lanham, ISBN 0-7425-0069-1, pp. 92-94
- ↑ Pavyzdžiai: Robert E. Goodin and James Mahmud Rice (2009) "Waking Up in the Poll Booth", Perspectives on Politics, 7(4), December, pp. 901-910 and D. Sunshine Hillygus and Simon Jackman (2003) "Voter Decision Making in Election 2000: Campaign Effects, Partisan Activation, and the Clinton Legacy Archyvuota kopija 2010-08-02 iš Wayback Machine projekto.", American Journal of Political Science, 47(4), October, pp. 583-596.