Minčios vandens malūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aukstaitijos nacionalinis parkas.png
Minčios vandens malūnas
Minčios vandens malūnas.JPG
Minčios vandens malūnas 2020 m.

Minčios vandens malūnas
55°28′35.06″ š. pl. 25°58′48.84″ r. ilg. / 55.4764056°š. pl. 25.9802333°r. ilg. / 55.4764056; 25.9802333 (Minčios vandens malūnas)Koordinatės: 55°28′35.06″ š. pl. 25°58′48.84″ r. ilg. / 55.4764056°š. pl. 25.9802333°r. ilg. / 55.4764056; 25.9802333 (Minčios vandens malūnas)
Vieta Minčia, Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Statusas neveikiantis/muziejus
Statybų pradžia prieš 1792 m.
Uždarymas 1969 m.
Paskirtis vandens malūnas
Aukštų sk. 2

Minčios vandens malūnas – vandens malūnas, stovintis Lietuvoje, Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiame Minčios kaime, prie Minčios upelio. Architektūrinis ir technologinis paminklas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minčios vandens malūnas minimas nuo 1792 m. (bet jau tada buvo perstatytas) ir priklausė Vilniaus vyskupui. XIX a. pr. Tauragnų dvaro šeimininkas Vladislavas Puslovskis čia įrengė vario katilų dirbtuvę. 1863 m. sukilimo dalyviai čia gaminosi šaudmenis, kaupė maisto ir drabužių atsargas. XIX a. pab. malūnas stovėjo upelio dešinėje pusėje. Įrengimus suko ratas. XX a. pr. Rogovui priklausęs malūnas perstatytas, jame įrengta lentpjūvė, milo vėlykla, dažykla, priestate ties pastato pietvakariniu kampu (neišlikęs) pastatyta vandens turbina.

Vandens pralaida

Pirmojo pasaulinio karo metais malūnas neveikė, 1920 m. veiklą atnaujino. Nuo 1945 m. priklausė „Ąžuolo“ kolūkiui. Malūnas, tiltas ir užtvanka kelis kartus remontuoti. 1969 m. malūnas nustotas naudoti pagal paskirtį. 1970 m. užtvanka išardyta, nuleistas tvenkinys, jo dugnu nutiestas kelias. 1983–1986 m. Minčios vandens malūnas rekonstruotas ir pritaikytas poilsio namams. 1986 m. vėl įrengtas tvenkinys.[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malūnas medinis, stačiakampio plano, dviaukštis, dvišlaičiu skardiniu stogu. Pamatas su tašytų akmenų mūro cokoliu. Yra vandens prataka. Malūno viduje saugomas technologinis paveldas: kruopinės fragmentai (likę tik dalis metalinių detalių), transmisijos fragmentai (trys transmisijos velenai su skriemuliais ir krumpliaračiais), turbina su vamzdžiu.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Utenos krašto enciklopedija
  2. „Objekto Nr. 1742 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.