Pereiti prie turinio

Mikėnai (Ragainė)

Koordinatės: 54°58′39″ š. pl. 22°14′44″ r. ilg. / 54.97750°š. pl. 22.24556°r. ilg. / 54.97750; 22.24556 (Mikėnai (Ragainė))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikėnai
vok. Mikehnen, Micheln
Mikėnai
Mikėnai
54°58′39″ š. pl. 22°14′44″ r. ilg. / 54.97750°š. pl. 22.24556°r. ilg. / 54.97750; 22.24556 (Mikėnai (Ragainė))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Mikėnai[1] (vok. Mikehnen, nuo 1938 m. Micheln)[2] – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų ir 15 km į pietryčius nuo Ragainės, kairiajame Šešupės krante.

Mikėnų kaimo bendruomenė 1918 m.

1785 m. buvo Leskaminio domenų valsčiaus kilmingųjų kaimas su 14 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų).[3] 1822 m. Būdviečių parapijoje minimi trys Mikėnai: kilmingųjų kaimas (51 gyventojas), kulmiškasis dvaras (su Noizorge, 8 gyventojai) ir laisvo paveldėjimo dvaras (1 sodyba).[4] 1871 m. minimi Senieji Mikėnai (8 sodybos, 95 gyventojai) ir Naujųjų Mikėnų kolonija (8 sodybos, 44 gyventojai).[5] 1885 m. kaimas vadinamas Senaisiais Mikėnais (Alt Mikehnen, 43 gyventojai).[6] 1818 m. po administracinių reformų Mikėnai priskirti Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Jukšteino valsčių, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje. Tikintieji nuo 1902 m. priklausė Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Mikėnuose buvo 8 sodybos, gyveno 62 žmonės, iš jų 3 lietuviai (4,8 %); kaimas valdė 143 ha žemės.[7] 1929 m. sujungti su Danenbergu ir Vėdarais į naują Valdavos kaimo bendruomenę.[8]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1910 m.
1905 m. 1910 m.[9]
62 41
  1. Vasilijus Safronovas, Valdava, 3, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-23.
  2. Dietrich Lange, Micheln, Geographisches Ortsregister Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, 2005. Nuoroda tikrinta 2024-09-24.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 98. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-09-23.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 196. Kümmel, Halle, 1822. Nuoroda tikrinta 2024-09-23.
  5. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preussischen Staates und ihre Bevölkerung. 1, Die Gemeinden und Gutsbezirke der Provinz Preussen und ihre Bevölkerung, p. 220. Berlin : Verl. d. Königl. Statist. Bureaus, 1874 m. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen: auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderen amtlichen Quellen. 1. Berlin: Verl. des Königlichen Statistischen Bureaus, 1888, p. 242, 243. Nuoroda tikrinta 2024-09-24.
  7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 254, 255. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-23.
  9. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-24.