Mikelis Kiošis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikelis Kiošis
Gimė 1868 m. rugpjūčio 1 d.
Smeltė, dab. Klaipėda
Mirė 1927 m. lapkričio 8 d. (59 metai)
Tilžė
Veikla Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas.

Mikelis Kiošis (1868 m. rugpjūčio 1 d. Smeltė, dab. Klaipėda – 1927 m. lapkričio 8 d. Tilžė) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18821886 m. Priekulės spaustuvėje įgijęs raidžių rinkėjo profesiją, 18861924 m. dirbo Oto fon Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, nuo 1924 m. „Ryto“ spaudos ir leidybos bendrovėje Klaipėdoje. 18901923 m. Tilžėje redagavo laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“ su priedais „Laukininkas“ ir „Kaimynas“, 1923–1924 m. redagavo Klaipėdos krašto Mažažemių valstiečių susivienijimo laikraštį „Laukininkas“, 1924–1927 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Lietuvos keleivis“. 18891922 m. sudarė ir redagavo O. von Mauderodės leidžiamą kalendorių „Lietuviškos kalendros“, 19261927 m. – Ryto bendrovės leidžiamas „Mažosios Lietuvos kalendras“.[1]

Iš vokiečių kalbos vertė religinę literatūrą, 1917 m. parašė knygą apie lietuvius Pirmajame pasauliniame kare (neišleista, rankraštis dingęs). 1890 m. ir 18921895 m. Didžiajai Lietuvai skirto laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ atsakomasis redaktorius.

1919 m. vienas Lietuvininkų susivienijimo Prūsuose įkūrėjų. 1892 m. rugsėjo 12 d. – 1908 m. Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės Tilžės ir Pakalnės apskričių sekretorius. Nepaisydamas valdžios spaudimo skatino lietuvius rinkti savo atstovus į Vokietijos Reichstagą. Vokietinimo politikos priešininkas, lietuvių kultūrinės autonomijos šalininkas. Po 1919 m. Versalio taikos propagavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos idėją.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 224 psl.
  2. Mikelis Klosis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 129 psl.