Priekulės spaustuvė

Priekulės prieglaudos spaustuvė – spaustuvė ir pirmoji Lietuvos poligrafininkų mokykla Priekulėje, veikusi 1865–1918 m.

Istorija

XIX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje kunigu praktikantu į Priekulę paskirtas Johanas Frydrichas Šrėderis (1829–1906) dar ėjo mokytojo pareigas ir vadovavo privačiai mokyklai, o 1854 m. įkūrė „globos“ draugiją. 1856 m. pradėjo veikti prieglauda. Į Elniškės kumetyne įsikūrusią prieglaudą iš pradžių buvo priimti 6 berniukai ir tiek pat mergaičių. Visi prieglaudos auklėtiniai buvo lietuviai. Prieglaudos įkūrėjas išmoko lietuviškai, pirko pigius spaustuvės įrengimus ir pradėjo našlaičius mokyti amato, tikėdamasis iš spaustuvės gauti pajamų, reikalingų prieglaudai išlaikyti, o jaunuolius parengti savarankiškam gyvenimui.

1865 m. spaustuvė pradėjo veikti. Netrukus mokytis amato įstojo būsimieji lietuvių spaudos darbuotojai Mikelis Kybelka, Martynas Šernius, Jurgis Traušys. Prieglaudos auklėtiniai buvo mokomi lietuvių kalbos, o kadangi mokymui trūko vadovėlių, F. Šrėderis pats parengė du vadovėlius. Netrukus prieglaudos gyventojai išmoko knygrišystės. Elniškės prielauda pasidarė per maža ir Šrėderis jai nupirko ūkį Gropiškiuose.

„Keleivio iš Karaliaučiaus“ redaktorius Frydrichas Kuršaitis savo laikraštyje gyrė F. Šrėderio darbus, reklamavo jaunuosius spaustuvininkus ir skatino pirkti jų leidinius. Jo bute buvo įrengtas Priekulės knygų bei laikraščių sandėlis. 1875 m. „Lietuviškų kalendrų“ tiražas priartėjo prie 1500 egzempliorių.

Už nuopelnus švietimui F. Šrėderiui buvo pasiūlyta dirbti Klaipėdos apskrities karališkuoju mokyklų inspektoriumi. 1875 m. spaustuvė parduota J. Traušiui. Traušio šeimininkavimo metais Priekulės spaustuvėje buvo spausdinami 8 laikraščiai, pasirodė 209 knygos, išleista daug vadovėlių. Norėdamas prisivilioti pirkėjų, prenumeratorių, J. Traušys pirmasis Mažojoje Lietuvoje pradėjo leisti knygas dalimis kaip nemokamą laikraščių priedą. Baigus spausdinti knygą, prenumeratoriui būdavo atsiunčiamas antraštinis lapas ir skaitytojas, pats įsirišęs knygą, be išlaidų papildydavo savo biblioteką.

1918 m. Priekulės spaustuvė uždaryta. 1865–1918 m. joje išspausdintos 257 knygos, leisti 9 laikraščiai, daug smulkių leidinių – beveik tiek pat, kiek visos 19 Klaipėdos spaustuvių išleido per šimtmetį. Du trečdalius spaudinių sudarė religinė literatūra, bet pasirodė ir apie 30 visuomeninio bei istorinio pobūdžio brošiūrų, 49 kalendorių knygutės.