Michael Caine
Michael Caine | |
---|---|
Keinas 2015 m. | |
Gimė | 1933 m. kovo 14 d. Rozerhaisas, Londonas, Anglija |
Sutuoktinis (-ė) |
|
Seras Maiklas Keinas (Sir Michael Caine, vardas gimimo metu Maurice Josephas Micklewhite; g. 1933 m. kovo 14 d.) – anglų aktorius. Žinomas dėl savo išskirtinio Koknio akcento.[1] Per septynis dešimtmečius trukusią karjerą jis vaidino daugiau nei 170 filmų ir yra laikomas britų kino ikona.[2][3] Yra apdovanotas įvairiais apdovanojimais, įskaitant du Oskarus, BAFTA, tris Auksinio gaublio apdovanojimus ir Ekrano aktorių gildijos apdovanojimus. 2017 m. duomenimis, filmai, kuriuose vaidino M. Keinas, visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 7,8 mlrd. JAV dolerių.[4] 2000 m. jis tapo Britanijos kino ir televizijos meno akademijos nariu ir buvo karalienės Elžbietos II įšventintas į riterius už indėlį į kiną.
Keino karjeroje persilaužimas įvyko XX a. septintajame dešimtmetyje, šiam suvaidinus filmuose „Zulai“ (1964 m.), „Dosjė Ipkress“ (1965 m.), „Itališkas apiplėšimas“ (1969 m.) ir „Mūšis dėl Britanijos“ (1969 m.) Šiuo laikotarpiu jis sukūrė savitą stilių savo personažams – šie dėvėjo iš rago pagamintus akinius, ryškius kostiumus ir kalbėjo lakoniškai ir buvo pripažintas septintojo dešimtmečio stiliaus ikona.[5] Dar didesnį populiarumą pasiekė suvaidindamas filmuose „Pašalinti Karterį“ (1971 m.), „Paskutinis slėnis“ (1971 m.), „Žmogus, kuris būtų karalius“ (1975 m.), „Erelis nusileido“ (1976 m.) ir „Tiltas per toli“ (1977 m.)
Keinas gavo du „Oskarų“ apdovanojimus už geriausią antraplanį vaidmenį už Eljioto vaidmenį Vudžio Aleno komedijoje „Hana ir seserys“ (1986 m.) ir daktaro Vilbaro Larčo vaidmenį Laso Halstriomo dramoje „Sidro namų taisyklės“ (1999 m.) Kiti jo filmai, nominuoti Oskarui, – „Alfis“ (1966 m.), „Seklys“ (1972 m.), „Ritos auklėjimas“ (1983 m.) ir „Tykusis amerikietis“ (2002 m.). Kiti žymūs filmai, kuriuose aktorius vaidino – „ Kalifornijos liukso numeris“ (1978 m.), „Apsirengęs žudyti“ (1980 m.), „Mona Liza“ (1986 m.), „Balselis“ (1998 m.), „Skandalingoji plunksna“ (2000 m.), „Vyrų vaikai“ (2006) ir „Jaunystė“ (2015).
Keinas taip pat žinomas kaip vaidinęs Ebenezerį Skrudžą filme „Mapetų Kalėdų giesmė“ (1992 m.) ir už komiškus vaidmenis filmuose „Purvini, supuvę niekšai“ (1988 m.), „ Mis slaptoji agentė“ (2000 m.), „Ostinas Pauersas Goldmemberyje“ (2002 m.) ir „Seni liūtai“ (2003 m.) Keinas įkūnijo liokajų Alfredą Penivorsą režisieriaus Kristoferio Nolano trilogijoje („Betmenas: Pradžia“, „Tamsos riteris“ ir tęsinyje (2005–2012 m.) Taip pat reikšmingų vaidmenų sukūrė kituose įvairių žanrų K. Nolano filmuose: Džono Katerio vaidmenį 2006 m. filme „Prestižas“, Mailso 2010 m. filme „Pradžia“, Profesoriaus Brando 2014 m. filme „Tarp žvaigždžių“, Maiklo Krosbio 2020 m. filme „Tenet“.[6] Pasirodė veiksmo filmuose „Dabar matai mane“ (2013 m.) ir „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ (2014 m.)
Dalinė filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maiklas Keinas per karjerą yra vaidinęs daugiau nei 170 filmų.[6] Žemiau pateikiamas žymesnių sąrašas.
- Kalva Korėjoje (1956 m.)
- Lapės ola Kaire (1960 m.)
- Akloji zona (1958 m.)
- Zulai (1964 m.)
- Dosjė Ipkress (1965 m.)
- Alfis (1966 m.)
- Laidotuvės Berlyne (1966 m.)
- Gambit (1966 m.)
- Milijardo dolerių smegenys (1967 m.)
- Spąstai (1968 m.)
- Magas (1968 m.)
- Žaisk nesąžiningai (1969 m.)
- Itališkas apiplėšimas (1969 m.)
- Mūšis dėl Britanijos (1969 m.)
- Per vėlus herojus (1970 m.)
- Paskutinis slėnis (1971)
- Pašalinti Karterį (1971 m.)
- Plaušiena (1972 m.)
- Seklys (1972 m.)
- Zee ir Co. (1972 m.)
- Juodasis vėjo malūnas (1974 m.)
- Žmogus, kuris būtų karalius (1975 m.)
- Erelis nutūpė (1976 m.)
- Tiltas per toli (1977 m.)
- Spiečius (1978 m.)
- Kalifornijos liukso numeris (1978 m.)
- Ašanti (1979 m.)
- Sala (1980 m.)
- Apsirengęs žudyti (1980 m.)
- Ranka (1981 m.)
- Pabėgimas į pergalę (1981 m.)
- Mirtini spąstai (1982 m.)
- Ritos auklėjimas (1983 m.)
- Dėlionės žmogus (1983 m.)
- Kaltinti Rio (1984 m.)
- Holkrofto paktas (1985 m.)
- Hana ir seserys (1986 m.)
- Mona Liza (1986 m.)
- Ketvirtasis protokolas (1987 m.)
- Purvini, supuvę niekšai (1988 m.)
- Ponas likimas (1990 m.)
- Šokas sistemai (1990 m.)
- Mapetų kalėdų giesmė (1992 m.)
- Grėsminga žemė (1994 m.)
- Kraujas ir vynas (1996 m.)
- Mandela ir de Klerkas (1996 m.)
- Balselis (1998 m.)
- Sidro namų taisyklės (1999 m.)
- Mis slaptoji agentė (2000 m.)
- Tykusis amerikietis (2002 m.)
- Ostinas Pauersas Goldmemberyje (2002 m.)
- Seni liūtai (2003 m.)
- Betmenas: pradžia (2005 m.)
- Užkerėtas (2005 m.)
- Vyrų vaikai (2006)
- Prestižas (2006 m.)
- Nepriekaištinga (2007 m.)
- Seklys (2007 m.)
- Tamsos riteris (2008 m.)
- Ar yra kas nors? (2008 m.)
- Haris Braunas (2009 m.)
- Pradžia (2010 m.)
- Ratai 2 (2011 m.)
- Tamsos riterio sugrįžimas (2012 m.)
- Pono Morgano paskutinė meilė (2013 m.)
- Dabar matai mane (2013 m.)
- Tarp žvaigždžių (2014 m.)
- Kingsmanas: slaptoji tarnyba (2015 m.)
- Jaunimas (2015 m.)
- Seni lapinai (2017 m.)
- Vagių karalius (2018 m.)
- Tenet (2020 m.)
- Tvistas (2021 m.)
- Perkamiausi (2021 m.)
- Viduramžiai (2022 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Michael Caine's 'Best Sellers' Has Something to Say About the Death of Literacy, If You Can Manage to Stay Awake“. Observer (amerikiečių anglų). 2021-09-16. Nuoroda tikrinta 2022-08-20.
- ↑ O'Connor, Roisin (2021-10-16). „Michael Caine 'not retiring' despite saying Best Sellers was his 'last part'“. The Independent. Suarchyvuota iš originalo 2022-05-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-13.
- ↑ Stephenson, Hannah (2018-10-18). „Sir Michael Caine – story of a British film icon“. The Yorkshire Post. Nuoroda tikrinta 2021-11-13.
- ↑ „Michael Caine – Box Office Data Movie Star“. The-numbers.com. Nuoroda tikrinta 2014-03-20.
- ↑ „Classic film of the week: The Ipcress File (1965)“. The Times. Nuoroda tikrinta 2022-06-17. „Michael Caine is the epitome of Sixties cool in his first outing as the secret agent Harry Palmer. His cockney smarts, his horn-rimmed glasses“
- ↑ 6,0 6,1 Michael Caine (VLE)