Metatezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metatèzė (gr. metathesis 'su(si)keitimas vietomis') – garsų sukeitimas vietomis. Atsitiktinė metatezė dažniausiai pasitaiko tarminiuose lietuvių kalbos žodžiuose primdėlė 'pirmdėlė', simplas 'silpnas', levorvelis 'revolveris'. Lietuvių kalboje metatezę patiria prieš bet kokį priebalsį atsidūrusios vidinės sk tipo (‑sk‑, ‑šk‑, ‑zg‑) priebalsių grupės (drėskė : drėksti, čirškia : čirkšlỹs, mezgė : mègzti).[1]

Metatezė skirstoma į artimąją ir tolimąją. Artimosios metatezės atveju vietomis susikeitę garsai lieka vienas greta kito (mezgė : megzti), o patiriantys tolimąją metatezę po šio virsmo atskiriami kitų garsų (mezgė : smegenys < *mezgenys).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksas Girdenis (2008-12-22). „Metatezė“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-08-24.