Mesjė 67

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
M67 spiečius

Mesjė 67padrikasis spiečius, esantis Vėžio žvaigždyne. Atstumas iki šio spiečiaus yra 2700 šviesmečių. Objektas dar žymimas Mesjė NGC 2682 numeriu. Jo regimasis ryškis – 6,1.[1]

Tai pats seniausias spiečius visama Mesjė kataloge, ir apskirtai vienas seniausių žinomų padrikųjų spiečių. Jo amžius apie 4 milijardai metų, sulyginamas (bet vis dar jaunesnis) nei Saulės sistemos amžius. Seniausias žinomas Paukščių tako spiečius (NGC 188) yra apie 7 milijardų metų amžiaus. Dažniausiai padrikieji spiečiai suyra daug anksčiau. Dėl panašios cheminės sudėties ir amžiaus, spiečius tinka Saulės tipo žvaigždžių evoliucijai nagrinėti. Jame yra apie 100 į Saulę panašių žvaigždžių. Jame taip pat yra apie 200 baltųjų nykštukių 11 didelių K spektrinės klasės milžinių. Yra ir keletas mėlynųjų atsilikėlių.[1]

Patį spiečių atrado Johann Gottfried Koehler maždaug 1779 m, tačiau pro jo teleskopą paskiros žvaigždės greičiausiai nebuvo matyti. Žvaigždes pirmasis įžiūrėjo Charles Messier 1780 m. Nepriklausomai atradęs spiečių, C.Messier įtraukė jį į savo katalogą. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Messier 62 Archyvuota kopija 2021-06-05 iš Wayback Machine projekto., Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-04-28.