Mercedes D.I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mercedes D.I
Tipas6 cilindrų vienaielis aviacinis vidaus degimo variklis
Šalis[[Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija]]
GamintojasDaimler Motoren Gesellschaft
Pradėtas naudoti1913 m.
Svoris204 kg
kuro sąnaudos0,2404 kg/(AG·h)

Mercedes D.I (kitas pavadinimas - Tipas E6F (vok. Typ E6F)) buvo vienaielis šešių cilindrų, vandeniu aušinamas, aviacinis vidaus degimo variklis su vienu viršutiniu velenu valdomais vožtuvais (SOHC tipas) 1913 m. sukurtas Vokietijos Imperijos įmonės "Daimler Motoren Gesellschaft", nuo 1903 m. m. gaminusios produkciją su "Mercedes" prekiniu ženklu.

Variklis išvystydavo 75 kW (100 AG) galią. Pradiniu Pirmojo Pasaulinio karo laikotarpiu jis buvo montuojamas į daugelį vokiečių karinių orlaivių.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mercedes D.I buvo montuojamas į įvairius XX a. antrojo dešimtmečio vidurio Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje gamintus orlaivius:

Techniniai duomenys (D.I)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal: NĚMEČEK, Václav. Československá letadla (1918-1945). III. vyd. Praha: Naše vojsko, 1983. Kapitola Příloha 2: Technická data československých letadlových motorů, s. 268–269.

Bendrosios charakterisitkos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komponentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vožtuvai: po du cilindrui
  • Pavara: vienas viršutinis velenas (angl. SOHC)
  • Reduktorius: tiesioginė pavara, sukasi į kairę, skirtas traukiantiems propeleriams

Galios rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Galia: 75 kW (100 AG) esant 1400 aps./min.
  • Suspaudimo laipsnis: 4,5:1
  • Specifinis kuro suvartojimas: 0,2404 kg/(AG·h)
  • Tepalo suvartojimas: 0,1997 kg/(AG·h)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Gunston, Bill (1986). World Encyclopedia of Aero Engines. Wellingborough: Patrick Stephens. p. 98.
  • (CZ) KUČERA, Pavel. Aero továrna letadel 1919 – 1945 a její letadla. [s.l.]: Jakab Publisching, 2020. S. 10
  • (CZ) NĚMEČEK, Václav. Československá letadla (1918-1945). III. vyd. Praha: Naše vojsko, 1983. Kapitola Příloha 2: Technická data československých letadlových motorů, s. 268–269.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 KUČERA, Pavel. Aero továrna letadel 1919 – 1945 a její letadla. [s.l.]: Jakab Publisching, 2020. S. 10