Melgunovo pilkapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Melgunovo pilkapis, Litojaus pilkapis – pilkapis prie Kropivnyckio (Ukraina), datuojamas VI a. pr. m. e.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapį aptiko ir 1763 m. ištyrė generolas A. Melgunovas. Mirusieji palaidoti sudeginti, įkapės (vadinamasis Melgunovo lobis) buvo 1,8 m gylyje karste, apdėtame akmenimis. Rastas geležinis kalavijas auksinėmis makštimis, kurios skitų ir urartų stiliumi papuoštos fantastinių gyvūnų atvaizdais, strėlių antgalių, auksinių diademų, erelius vaizduojančių figūrų, kaspinas su beždžionių ir ibisų figūromis, sidabrinių urartų stiliaus sosto kojelių. Manoma, pilkapyje palaidoti turtingo skitų vado, galbūt dalyvavusio žygiuose į Aziją, palaikai.

Melgunovo pilkapis yra vienas seniausių Juodosios jūros šiaurinės pakrantės skitų paminklų. Radinius saugo Ermitažas, Sankt Peterburgas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GirininkasMelgunovo pilkapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 640 psl.