Melfis

Koordinatės: 41°00′00″ š. pl. 15°39′00″ r. ilg. / 41.00000°š. pl. 15.65000°r. ilg. / 41.00000; 15.65000 (Melfis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Melfis
it. Melfi
Melfio panorama
Melfis
Melfis
41°00′00″ š. pl. 15°39′00″ r. ilg. / 41.00000°š. pl. 15.65000°r. ilg. / 41.00000; 15.65000 (Melfis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Bazilikata Bazilikata
Provincija Potencos provincija
Gyventojų (2013) 17 561
Plotas 205 km²
Tankumas (2013) 86 žm./km²
Altitudė 562 m
Vikiteka Melfis

Melfis (it. Melfi) – miestas pietų Italijoje, Bazilikatoje, Potencos provincijoje, Vulturės krašte, Vulturės kalno papėdėje. Maisto (vyno, konditerijos, vandens fasavimo), automobilių („Fiat“ padalinys) pramonė. Turizmas.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas žymus savo architektūros paveldu: yra XI a. normanų pastatyta Melfio pilis, XI a. katedra (atstatyta baroko stiliumi, su normaniška varpine, interjeras dekoruotas XIII a. freskomis), XI a. vyskupų rūmai (Palazzo del Vescovado, atstatyti XVIII a. baroko stiliumi), XI–XIII a. miesto sienų, vartų liekanos. Veikia archeologijos muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje Melfio vietoje gyveno lukanai. Romėnams užkariavus kraštą, 291 m. pr. m. e. netoliese įkurta Venusijos kolonija. Viduramžiais Melfis atsidūrė riboje tarp Bizanijos ir lombardų valdomų žemių. XI a. miestą užėmė normanų karvedys, Apulijos ir Kalabrijos grafas Vilhelmas „Geležinė Ranka“. 1059 m. Melfis tapo Apulijos grafystės sostine, čia vyko popiežiškieji susirinkimai. Vėliau miestas tapo pavaldus Neapolio karalystei. 1231 m. Šv. Romos imperatorius Frydrichas II paskelbė „Melfio konstitucijas“, kuriomis sukūrė biurokratinį aparatą regione.

1528 m. Melfį nusiaubė prancūzų armija, vadovaujama Odet of Foix. Nužudyta ~3000 miestiečių. 1531 m. Ispanijos karalius Karolis V italų admirolui Andrea Doria suteikė Melfio princo statusą.

Po Italijos suvienijimo, 1861 m., Melfį užėmė valstiečiai, vadovaujami Carmine Crocco, siekę grąžinti Burbonų valdžią. 1930 m. Melfį nusiaubė žemės drebėjimas.