Medinė patranka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vietnamietiška medinė patranka, 1862 m. paimta prancūzų kariuomenės. Kalibras 97 mm, ilgis – 1,90 m. Musée de l’Armée Paryžiuje.
Vietnamietiškos medinės patrankos žiotys.
Japoniška medinė kranto gynybos patranka, pagaminta Daimyo pagal šiogūno įsakymą 1853-1854 m.
Medinės patrankos, naudotos Bošino kare Japonijoje 1868 m.

Medinė patranka – patranka, kurios vamzdis medinis, kartais sustiprintas metaliniais žiedais arba virviniais ar panašiais raiščiais.

Medinių patrankų gamybą galima paaiškinti metalo stygiumi ar nemokėjimu gaminti metalines patrankas. Medinės patrankos žymiai silpnesnės už metalines ir paprastai gali iššauti tik kelius šūvius, o kartais – vienintelį šūvį, o po to jos vamzdis plyšta.[1] Medinių patrankų rutuliški sviediniai būdavo mediniai, akmeniniai, keraminiai, o kartais ir plieniniai.

Medines patrankas naudojo įvairiais istoriniais laikotarpiais. Aurangzebas (gyvenęs 1618–1707 m.) Dekano plokščiakalnyje tokias patrankas gynyboje naudojo todėl, kad normalių patrankų neturėjo, bet pakako medienos.[1]

Rumunai iš Apusenų kalnų Transilvanijoje daug tokių patrankų prisigamino 18481849 m., kad panaudotų prieš vengrų kariuomenę. Medinės patrankos buvo įvairių kalibrų, iki 120–150 mm. Jas gamino iš eglių, vyšnių ir bukų medienos. Vamzdžius išgręždavo rankomis sukamais gręžtuvais. Didelio kalibro patrankas naudojo kaip stacionarius pabūklus, o mažesnio kalibro medines patrankas gabendavo nešuliniai arkliai, veždavo vežimais ar net nešdavo kareiviai.

Vamzdį iš vidaus kartais padengdavo alavu, o išorę sutvirtindavo 8-10 geležinių žiedų. Skėlimo mechanizmas buvo toks pat, kaip titnaginių šautuvų.

Medinės patrankos šaudydavo įvairiais sviediniais, nuo rutuliškų sviedinių iš geležies, medžio ar akmens iki kartečės (smulkių akmenų užtaiso, kuris skirtas kovai su tankiomis pėstininkų rikiuotėmis). Jas naudojo ir kaip psichologinės kovos ginklą – šaudydavo be sviedinių, vien dėl šūvių garso, nes ir tušti patrankų šūviai kėlė paniką priešo gretose, nes šie patikėdavo, kad į juos šaudo įprastinė artilerija. Psichologinis efektas būdavo dar stipresnis kalnuose, kur patrankų šūvių garsą sustiprindavo aidas. .

1862 m. Kochinchinos kampanijoje medines patrankas vietnamiečiai naudojo kovai su prancūzais.[1] Kai kurių japonų pajėgos naudojo medines patrankas Bošino kare. Pietų Amerikos indėnai XVII–XVIII a. medines patrankas naudojo kovose su ispanais ir portugalais.[2] Medines patrankas prieš įtvirtinimus naudojo ir Šiaurės Amerikos indėnai.[3]

Medinės patrankos buvo naudojamos ir Europoje. Pvz., Rusijos caras Petras I vaikystėje buvo pramogai pasigaminęs kelias tokias patrankas.[4] 1876 m. Balandžio sukilime bulgarai naudojo 52 vyšnines patrankas. Prieš 1903 m. Ilindeno sukilimą makedonai irgi buvo pasigaminę vyšnios medžio patrankų.

Patrankos apgaulei[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kvakerių patranka.

Kartais iš rąstų gamina netikras patrankas, kurios juodai nudažytos klaidiną priešą. Įtvirtinimuose ar parengtose netikrose pozicijose išdėstytos tokios medinės patrankos (mediniai maketai) sudaro stiprios pozicijos vaizdą.

JAV Pilietinio karo metais abi kariaujančios pusės naudojo netikras medines patrankas, kurios buvo vadinamos kvakerių patrankomis. Šias patrankas pavadino pagal kvakerius, kurių religinės pažiūros juos tradiciškai daro pacifistais, nusiteikusiais prieš karą ir prievartą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 W. Y. Carman (2004). A History of Firearms: From Earliest Times to 1914. Dover Publications. ISBN 9780486433905.
  2. R. B. Cunninghame Graham (2005). A Vanished Arcadia Being Some Account of the Jesuits in Paraguay 1607 to 1767. Kessinger Publishing. ISBN 9781417906529.
  3. Eggleston, Edward (2008). Stories of American Life and Adventure. Sumner Press. ISBN 9781409788065.
  4. Hastings, Max (1986). The Oxford Book of Military Anecdotes. Oxford University Press. ISBN 9780195205282.