Medicinos technologijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Medicinos technologija – diagnostinis arba terapinis mokslo ir technologijų pritaikymas, norint pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Medicinos technologijoms priskiriamas platus spektras sveikatos priežiūros produktų, ligų diagnozavimui, monitoringui bei gydymui. Šių technologijų pritaikymu siekiama pagerinti sveikatos priežiūros kokybę per ankstesnę diagnozę, mažiau invazinius gydymo metodus ir trumpesnę reabilitaciją. Naujausi pasiekimai medicinos technologijose taip pat orientuoti ir į išlaidų mažinimą. Šiai grupei gali būti priskirti medicinos prietaisai, informacinės technologijos, biotechnologijos ir sveikatos priežiūros paslaugos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1881 m. Samuel Siegfried Karl Ritter von Basch išrado sfigmomanometrą – prietaisą kraujo spaudimo matavimui, kurį 1901 m. išpopuliarino Harvey Cushing.
  • 1885 m. Wilhem Röntgen atrado būdą kaip pritaikyti rentgeno spindulius medicinoje, kai pamatė žmonos rankos atvaizdą fotoplokštelė, suformuotą rentgeno spindulių.
  • 1885 m. Vilemas Einthovenas sukūrė pirmąji elektrokardiografijos aparatą, už kurį jam 1924 m. paskirta medicinos nobelio premija.
  • 1899 m. spindulinė terapija pirmą kartą panaudotą vėžio gydymui, ligos identifikavimui pasitelkiant rentgeno spindulius.
  • 1913 m. Albertas Salomonas įprasto rentgeno aparato pagalba vizualizavo krūties vėžį. Mamografija, išgauta vizualizacija, buvo naudojama nuo 1927 m. kaip diagnostikos įrankis ankstyviam krūties vėžio aptikimui.
  • 1927 m. Philip Drinker ir Louis Agassiz Shaw surinko pirmąjį, modernų ir praktiškai panaudojamą respiratorių, naudojant geležinę dėžę ir du dulkių siurblius.
  • 1933 m. eksperimentuodami su žiurkėmis ir šunimis, William B. Kouwenhoven ir Orthello Langworthy atrado, kad jei žemos įtampos šokas gali iššaukti skilvelių fibriliaciją, kitaip tariant aritmiją, tai antrasis (pakartotinis) elektros šokas gali atstatyti normalų širdies ritmą. Todėl buvo sukurtas defibriliatorius ir sugalvotas būdas išoriniam širdies masažui.
  • 1945 m. Willem J. Kolff sėkmingai išgydė mirštančią pacientę „dirbtinio“ inksto pagalba – pirmuoju dializės aparatu. Savo išradimu, pagamintu iš skalbimo mašinos, gėrimų skardinių ir dešrų gamybai skirtu celofano žarnų, Kolffas sugebėjo išsiurbti moters kraują, jį išvalyti, ir gražinti atgal į moters kūną.

[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Medical devices timeline“ (PDF). Morgridge Institute for Research. Nuoroda tikrinta 2016-06-08.