Mamografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mamografinė procedūra

Mamografija (lot. glandulia mama – „pieno liauka“, grafo – „rašyti“) – tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas mamografu, naudojant rentgeno spindulius. Taip išgaunamas detalus krūties vaizdas nuotraukoje. Mamografijos metodu galima aptikti krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus. Reguliari moters sveikatos stebėsena, taikant mamografiją, mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti apie 30 proc.

Vadinamąją bazinę mamografiją pirmą kartą rekomenduojama atlikti sulaukus 35 metų, o nuo 40 metų tikrintis kas 1,5–2 metai, net jeigu sirgti krūties vėžiu tikimybė maža ar nėra jos rizikos veiksnių.

Mamografinį tyrimą atlieka gydytojas radiologas. Procedūros metu krūtis suspaudžiama tarp dviejų plastikinių plokščių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę sukuriama krūties rentgeno nuotrauka. Tamsių ir šviesių šešėlių nuotraukose krūties pakitimai atrodo kaip baltesnės dėmės. Šis instrumentinis tyrimas suteikia daugiau informacijos apie auglio dydį, vietą ir turinį bei parodo kai kurias detales, kurių gydytojas negali apčiuopti rankomis ar pastebėti atlikdamas išorinę krūtų patikrą. Kai kurios moterys po tyrimo gali justi nedidelį maudimą ar skausmą, bet jis greitai praeina. Nereikėtų baimintis ir rentgeno spindulių – jų kiekis, reikalinga krūties rentgenogramai atlikti, yra visai maža.

Atsižvelgiant į mamografinio tyrimo rezultatus, gali būti paskirti ir papildomi vaizdiniai diagnostiniai tyrimai, pvz., ultragarsas arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jeigu būtina atlikti biopsiją, gavęs paciento leidimą jūsų gydytojas paprašys specialistų paimti audinio pavyzdį išsamiai analizei. Šio tyrimo paprastai prireikia tik vienam iš keturių pacientų.

Tyrimo privalumai:

  • Mamografinis tyrimas yra jautrus ir juo nustatoma iki 85-90 proc. krūties vėžio atvejų,
  • Gali aptikti mikrokalcinatus (kalcio sankaupos, būdingiausias mamografinis simptomas), mažesnius nei 0,5 mm,
  • Gali aptikti auglį dvejais metais anksčiau, nei jis bus apčiuopiamas,
  • Saugus, efektyvus ir neinvazinis krūtų tyrimo būdas,
  • Apšvitinimas rentgeno spinduliais menkas ir todėl mažai kenksmingas, palyginti su tyrimo privalumais.

Tyrimo trūkumai:

  • Ne taip efektyviai aptinkami augliai moterims iki 30 metų, nes jų krūtų audinys yra tankesnis,
  • Procedūros metu krūtis suspaudžiama, todėl moteris gali patikri nemalonių pojūčių,
  • Netinka moterims su silikono ar fiziologinio tirpalo implantais,
  • Nuotraukas reikia išryškinti, todėl rezultatai paaiškėja tik po kurio laiko,
  • Neigiamas atsakymas ne visada reiškia, kad moteris neturi vėžio.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]