Meda Norbutaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Meda Norbutaitė (g. 1969 m. gruodžio 11 d. Šiauliuose) – Lietuvos dailininkė tapytoja, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19811985 m. mokėsi ir baigė Šiaulių vaikų dailės mokyklą[1]. Nuo 1987 m. studijavo Kauno aukštesniojoje meno mokykloje, kurią 1990 m. baigusi įgijo meninio apipavidalinimo specialybę su sieninės tapybos specializacija.

1990–1998 m. studijavo Šiaulių universiteto Menų fakultete, įgydama humanitarinių mokslų magistro laipsnį (dailėtyra, tapyba, vadovas prof. V. Gečas).

19972011 m. dirbo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros dėstytoja.

20062014 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros dėstytoja. Nuo 2014 m. yra VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros dėstytoja.

Nuo 2015 m. dėsto Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institute. 2016 m. suteiktas meno srities docento pedagoginis vardas.

Nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narė. Nuo 2016 m. LDS Vilniaus Tapytojų sekcijos biuro narė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dominuojančios temos – žmonių santykiai bei jų provokuojamos būsenos ar elgsenos, pradedant nuo buities teritorijos iki istorijos, religijos ar politikos aspektų[2]. Tai kasdienių pastebėjimų refleksijos, įžvalgų, apmąstymų ištransliavimas apie amžinybę ir laikinumą, tiesą ir melą, aistras ir išgyvenimus.

Kūriniuose daug metaforų, dažnai naudojamas groteskas, pagrįstas kontrastu tarp grožio ir bjaurasties, tarp realių objektų ir netipinių jų būvių, kontekstų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]