Mečys Rakauskas
| Mečys Rakauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. sausio 1 d. Kaunas |
| Mirė | 2020 m. rugsėjo 17 d. (82 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Cecilija |
| Veikla | prozininkas |
| Alma mater | 1960 m. Kauno politechnikos institutas |
Mečys Rakauskas (tikr. Mečislovas Ireniejus Rakauskas[1], 1938 m. sausio 1 d. Kaune – 2020 m. rugsėjo 17 d. ten pat) – lietuvių prozininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1956–1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute, labai trumpai dirbo elektromonteriu „Kauno audinių“ fabrike, vėliau trejus metus dirbo ryšių techniku Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, vyr. energetiku „Šilko“ kombinate. Nuo 1974 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.[1]
Rašytojas buvo pasiekęs nemenkų laimėjimų ir šachmatų žaidimo bare, kruopščiai analizavo pasaulio didmeistrių žaidimą.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savo knygomis – apysakomis, apsakymais, romanais – jis gerokai praplėtė tuometinės prozos problematiką bei stilistiką, drąsiai ir novatoriškai keitė anuomet įsigalėjusią kaimiškosios buities vaizdavimo tradiciją. Miestas ir jo kolizijos išstūmė kaimiškos-kolūkinės problematikos temą. Egzistencinės situacijos, pasąmonės srautas, sapnų atgarsiai, slėpiningumas – tai rašytojo prozos formos. Psichologizmas, mąslumas, gilinimasis į personažų vidinį gyvenimą, akcentuojamos moralinė pozicija, tikrosios etinės vertybės, blogio pasmerkimas – daugelio M. Rakausko apsakymų bei apysakų motyvai.
Rašytojas, dar sovietmečiu savo kūryba gerokai išsiskyręs iš kitų prozininkų, tapo savitu, itin originaliu autoriumi. Gilindamas ir tobulindamas savo stilių, jis intensyviai kūrė ir paskelbus Nepriklausomybę. Psichologinė problematika, refleksijos, personažų savianalizė ypač išryškėjo jo rinkinyje „Gintarinio korio akys“. Temų bei išraiškos aspektais šiuos apsakymus galima lyginti su Juozo Apučio proza.
Egzistencinis nerimas, moralinės vertybės ir jų niveliacija itin ryškios vėlesniuose romanuose – „Tolimo miesto kokteilis“, „Kitaip nebūtų žemiško gyvenimo. Pirma knyga. Mergelės moterys“. M. Rakauskas itin kruopščiai, psichologiškai motyvuotai analizavo savo personažų atsakomybę, būtas ar nebūtas kaltes, preciziškai išaižė kiekvieną mintį, pastebėjimą. Tokie tekstai tapo skaudžiais atsivėrimais, suvokiant savo kartos praradimus, gyvenimo pilnatvės ilgesį.[2][1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pasaulis, iš kurio išaugama: apsakymai, PK. – Vilnius: Vaga, 1973.
- Pasverk širdim sava: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1977.
- Vien dabartis: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1981.
- Gintarinio korio akys: apysaka ir apsakymai. – Kaunas: Varpas, 1998.
- Tolimo miesto kokteilis: romanas. – Kaunas: Ryto varpas, 2005.
- Kitaip nebūtų žemiškas gyvenimas. Pirma knyga. Mergelės moterys: romanas. – Kaunas: Lututė, 2008.[3]
Vertimai į latvių kalbą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ar savu sirdi sver (Pasverk širdim sava): apysaka. – Liesma, 1980.